Kauno pilies liekanos apsuptos pastolių, darbai sparčiai vyksta, tačiau niekas neploja rankomis. Pinigų – tik grašiai, dėl to pilies atstatymas apkarpytas tiesiogine prasme. Nerengiamas ir esminis piliavietės projektas.

Atsisakė duoti garantiją

Piliavietei sutvarkyti ir panaudoti būtina parengti bendrą koncepciją, galbūt surengti konkursą. Darbai vyksta, o viso pilies įvaizdžio nėra. Šias išvadas kartojo piliavietės atkūrimo sprendinius svarstę Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) nariai.

Ekspertai paprašyti dar kartą svarstyti bokšto ir dalies sienos fasadų sprendinius, nes paaiškėjo, kad, įgyvendinus pirminį patvirtintą vadinamojo kiauto sumanymą, jo patvarumo niekas negarantuos.

Mūro pakabinimo sistema turėjo laikytis ant plieninių kolonų. Sumanyta, kad kiautas nebus vientisas, bus palikti horizontalūs tarpai. Už kiauto – istorinės sienos pločio tarpas, o vidines patalpų sienas apribos stiklas, kurio iš išorės nesimatys.

Kadangi gamintojai ir rangovai atsisakė suteikti garantiją tokiai mūro konstrukcijai, projekto autorius architektas Kęstutis Mikšys ėmė ieškoti kitokių sprendimų. Viename variante jis pasiūlė mūryti plytas kaip šachmatų lentoje, fasadas būtų panašus į korį. Kitu atveju jis numatė vertikalias kiaurymes.

Tokie nauji kiautai ekspertų tarybai netiko. "Geriau visai nieko nestatyti, jei negalima įgyvendinti pirmojo varianto. Abiem kitais atvejais vaizdas bus tragiškas", – naujus pasiūlymus kritikavo architektas Vygintas Merkevičius.

"Anuo atveju buvo aiškus skirtumas tarp naujos ir autentiškos statybos", – kolegai pritarė kitas KAUET narys Jonas Minkevičius.

Architektai kone vienbalsiai gynė pirminį projektą ir siūlė ieškoti kitų to paties estetinio sprendimo įgyvendinimo variantų.

"Bandysime pirmojo varianto įvaizdį kurti kitais būdais, naudodami tas pačias medžiagas – klinkerio plytas. Mėginsime keisti sienos konstrukcijų sprendimą", – po posėdžio "Kauno dienai" sakė projekto autorius K.Mikšys.

Vandens grioviai be vandens

Piliavietės pritaikymo visuomenės poreikiams antrajame etape bus atkurtos fosos. Kitaip tariant, pilies vietą apjuos kadaise gynybai tarnavę grioviai. Į piliavietę bus galima patekti tiltu, kuris planuojamas statyti Šv.Gertrūdos gatvės tąsoje.

Toje vietoje, kurioje dabar nuo automobilių stovėjimo aikštelės Santakos link driekiasi pėsčiųjų takas, ateityje bus griovys. KAUET nariai pritarė, kad pėsčiųjų takas būtų nuleistas žemiau į paupį, nors pavasarį jis ir gali būti užlietas. Tai, architektų nuomone, nėra didelė blogybė – į Santaką galima patekti einant pro kitą pilies pusę. Daugiau klausimų ir abejonių iškilo dėl to, kaip bus aptarnaujama greta planuojama įrengti nedidelė prieplauka.

Manoma, kad fosos vandeniu prisipildys nebent pavasarį, pakilus gruntiniams vandenims. Archeologų teigimu, XIV a. Neries lygis buvo aukštesnis beveik dviem metrais, taigi fosos vandens prisipildydavo natūraliai. Tačiau labiau gilinti griovių neketinama.

Rytinėje pilies pusėje fosa yra ir dabar, tačiau ateityje ji bus platinama, kad atitiktų istorinius parametrus. Dabar ją platinti trukdo dujotiekio trasa. Ją iškėlus, platėtų ne tik griovys, bet ir ilgėtų planuojamas statyti tiltas į pilį.

Tiek, kiek grybų takui

Daugelio specialistų nuomone, piliavietei suformuoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams turėtų būti surengtas konkursas. Ekspertai piktinosi ir tuo, kad nėra galutinio pilies įvaizdžio, atkūrimo darbai atliekami atskirais gabalais.

K.Mikšio ir kitų architektų nuomone, piliavietėje galėtų atsirasti požeminių statinių. Paveldo specialistų nustatytos sąlygos leidžia pilies kieme statyti ir keletą nedidelių antžeminių objektų.

KAUET posėdyje užsiminta, kad piliavietės teritorijos "paryškinimo" darbams iš Norvegijos ir Europos paramos fondų numatoma skirti apie 1 mln. litų. Ar šių lėšų užteks – neaišku.

"Milijoną litų skyrė grybų takui Varėnoje, tiek pat ir Kauno piliavietei", – ironizavo architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.

Posėdyje dalyvavęs vicemeras Rimantas Mikaitis atkreipė dėmesį, kad lėšų yra gauta, tad piliavietės darbus reikia kuo greičiau pradėti – kad būtų suspėta iki 2011-ųjų gegužę vyksiančios tarptautinės šventės – "Hanzos dienų". "Norisi, kad tuo metu žolytė jau būtų kaip reikiant sužėlusi", – vaizdais, kuriuos miesto svečiai pamatys kitąmet, rūpinosi R.Mikaitis.

Nukirto pusę sienos

Specialistai priekaištavo dėl susidariusios apgailėtinos situacijos. "Kaip išmaldos prašantiesiems numetė milijoną ir svarstome, ką daryti", – apmaudo neslėpė šį projektą rengiantis istorikas Aleksandras Vaškelis, prieš tai išvardijęs, kokiems objektams skirtos keliskart didesnės sumos.

"Reikėtų parengti normalų visos piliavietės projektą ir po to suskirstyti jį į etapus", – įsikišo ir Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, kuris pats tokius darbus organizuoja, bet žino, kad pinigų dabar tam nėra.

Lėšų stygius bus akivaizdus. Greta atkuriamo bokšto esanti siena, lyginant su pirminiu sumanymu, susiaurėjo perpus. "Kadangi pinigų duota kaip sodo nameliui", – aiškino K.Mikšys.

Jo nuomone, geriau jau palaukti ir nestatyti, nei daryti pigiai. Projekto autorius pripažįsta, kad darbai pradėti ne nuo to galo. Tai yra nuo mūro, o tik po to galvojama apie visos piliavietės vaizdą.

"Miesto taryba taip nutarė. Žemės darbai ne tokie efektingi, o mūras – visai kas kita", – tokios darbų eigos prasmę mėgino įžvelgti architektas. Dėl lėšų ir istorinės medžiagos stygiaus artimiausiu metu nenumatoma atkurti antrojo bokšto ir abu bokštus jungiančios sienos.

Kęstutis Vaikšnoras

Generalinio rangovo bendrovės "Restauracija" direktorius:

Pirmasis pasiūlytas fasadų variantas labai geras, bet jis nepritaikytas mūsų oro sąlygoms. Keraminės plytos atsparios šalčiui, bet sukabintos į konstrukciją, veikiamos aplinkos, išsikraipytų. Tokia konstrukcija tiktų Italijoje, Ispanijoje. O pas mus klimatas kitoks, dėl to tokia konstrukcija netinkama, neišbandyta. Bendrovė, kuri tokią konstrukciją pasiūlė, neduoda penkerių metų garantijos. Kai mums kilo įtarimų, kad plytos gali išsikraipyti ir atšokti, kreipėmės į KTU mokslininkus, jie mums tai patvirtino. Ieškome variantų, kaip padaryti, kad fasadai būtų norimo vaizdo, bet ilgaamžiai. Jei plytos pradės kristi, kaip jas atgal reikės įtvirtinti? Vėl statyti pastolius? Kadangi aplink pilį bus griovys, technika negalės prie sienų privažiuoti. Kai vyko rangovo konkursas, projekto dar nebuvo, todėl tokios įvykių eigos negalėjome numatyti. Tačiau svarbiausia, kad šiems darbams paskirta labai maža suma. Dirbame už labai mažą atlygį, manau, kad turėsime nuostolių. Skirta tik 1,1 mln. litų. Pavyzdžiui, Pažaislio vienuolyno vienam mažam nameliui, kuris yra menkniekis, palyginti su pilimi, restauruoti skirta beveik 4 mln. litų. Atskaičiavus mokesčius, mums lieka 0,6 mln. litų. Ieškome modernių išeičių, bet tai neatitinka finansinių galimybių. Dėl pinigų stygiaus bus statoma siauresnė sienos dalis. Reikėtų mažiausiai 2,5–3 mln. litų, norint įvykdyti tai, kas suplanuota. Bet norvegų užduotis kita – svarbiausia, kad būtų parengtas tam tikras ekspozicijos plotas. Tai mes įvykdysime. Kitą savaitę pradėsime kelti stogo konstrukciją. Tačiau kokios bus sienos, kol kas neaišku. Apmūryti – mėnesio darbas. Iki birželio 15 d. objektas turi būti priduotas valstybinei komisijai.

Rimvydas Žiliukas

"Pilies" draugijos atstovas:

Informacijos apie tai, kokie sprendimai yra rengiami, mums niekas neteikia, patys kiek gauname, tiek gauname. Pilies atkūrimo variantas, kuris oficialiai patvirtintas, yra vienintelis teisėtas. Kadangi paaiškėjo, kad tokiam sprendimui įgyvendinti nebus garantijų, K.Mikšys horizontalius plyšius pasiūlė pakeisti vertikaliais. Mes ir didžioji dalis visuomenės susitaikytų su tuo variantu, kuriame pavaizduotos šaudymo angos. Pasiūlyta naujų sprendimų – vadinamasis korys arba vertikalūs plyšiai nepriimtini. Kitą savaitę esame numatę susitikti su miesto meru ir svarstyti tą variantą, kuris mus tenkintų – sienos turi būti ištisinės, su šaudymo angomis. Sutinku, kad skiriamų lėšų piliai nepakanka, tikėtasi gauti 21 mln. litų. Kita vertus, vykdydami šią aferą, neatsižvelgdami į visuomenės nuomonę, rizikuojame negauti ir skirtųjų pinigų.