"Visos tos mokyklos mums yra neįprastos, nes tai nėra bendrojo lavinimo mokyklos", – prisipažino savivaldybės Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius. Jo teigimu, šiemet įstaigas išlaikyti numatyta iš valstybės biudžeto, tad savivaldybė nežada daryti jokių pertvarkų, tačiau kol kas neaišku, kaip bus kitąmet.

Permainų laukia nežinioje

Po ilgų diskusijų ir pasistumdymų, kam kokia įstaiga turėtų būti perduota po apskričių reformos, baigiami dėlioti visi taškai, ir nuo liepos 1-osios apskrities švietimo ir ugdymo įstaigos turės naujus šeimininkus.

"Manėme, kad turėtume priklausyti kuriai nors ministerijai, bet už mus nusprendė kitaip", – prasitarė Kauno apskrities 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Virginijus Kniuras. Jis vadovauja vienintelei Lietuvoje mokyklai, kuri dar vadinama nepilnamečių tardymo izoliatoriumi-pataisos namais. Ši įstaiga perduodama Kauno miesto savivaldybei.

Kauno apskrities 1-oji vidurinė mokykla ugdo apie 200 nusikaltusių nepilnamečių ir apie 250 Pravieniškių pataisos namuose kalinčių suaugusiųjų. "Žinome, kad finansavimas skirtas iki metų pabaigos. Kaip bus kitąmet, spręs savivaldybė", – nieko konkretaus negalėjo pasakyti V.Kniuras. Jis tikisi, kad tokia įstaiga nebus panaikinta, o valstybė ras lėšų jai išlaikyti.

"Kol kas nieko nežinome, kas bus po liepos 1 d.", – kalbėjo Kauno apskrities dailės gimnazijos direktorė Neringa Šiupinskienė. Ši švietimo ir ugdymo įstaiga perduodama Švietimo ir mokslo ministerijai, nors anksčiau planuota, kad ji turėtų būti pavaldi savivaldybei.

Dabartinę situaciją gimnazijos direktorė pavadino teisinio nesvarumo būkle, nes naujos redakcijos Švietimo įstatyme neliko meno gimnazijų. "Tikimės, kad Švietimo ir mokslo ministerija teisinę bazę sutvarkys. Nuo to priklausys mūsų mokyklos statusas ir finansavimo klausimas", – teigė gimnazijos vadovė. Anot N.Šiupinskienės, situacija gerokai pasikeistų įgyvendinus regioninę politiką ir suteikus tokioms mokykloms regioninį statusą, tačiau kol kas jos dar nėra.

Turi rūpintis valstybė

"Žmonės buvo įpratę gauti finansavimą iš valstybės biudžeto, ir tai buvo savotiškas garantas. Kaip bus toliau – toks klausimas skamba tiek iš įstaigų vadovų, tiek iš darbuotojų, tiek iš vaikų tėvų lūpų", – situaciją apibūdino O.Balžekienė.

Jos manymu, mokyklas perdavus savivaldybei, jų finansavimas priklausys nuo miesto vadovų ir jų strategijos.

Kaip seksis išgyventi kiekvienai įstaigai, O.Balžekienė nesiryžo prognozuoti.

"Tokios įstaigos turėtų tiesiogiai jausti valstybės rūpestį, tačiau tylėjimas arba burbėjimas po nosimi problemos neišsprendžia. Reikia apie tai kalbėti garsiai", – įsitikinusi apskrities viršininkė.

Savivaldybė nepajėgi išlaikyti

"Įstaigų finansavimas 2011-aisiais juridiškai dar nėra išspręstas, todėl garantijų dar neturime", – neslėpė E.Balasevičius. Vis dėlto jis viliasi, kad judama teigiama linkme ir šis klausimas bus išspręstas. Valdininkas pasidžiaugė, kad visos savivaldybės žinion perduodamos švietimo ir ugdymo įstaigos yra gana geros būklės, daugelis pastatų – renovuoti.

Pasiteiravus, ar savivaldybė neplanuoja kurių nors mokyklų uždaryti ar sujungti, E.Balasevičius tikino, kad šiuo metu tokių planų nėra.

Daugiau šia tema skaitykite ketvirtadienį "Kauno dienoje".