Nevaikštantis kaunietis priverstas kęsti savivaldybės tarnautojų patyčias: Panemunėje jam skirtas butas, į kurį jis negali patekti su vežimėliu, o šalia esantis neįgaliųjų būstas buvo atiduotas sveikiems žmonėms.

Į butą nepatenka

Naujos statybos savivaldybės socialiniai būstai, įrengti K.Veverskio gatvėje, skandalingai pagarsėjo, kai gyventojai ėmė piktintis statybininkų paliktu broku. Dėl galimo lėšų švaistymo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau aplaidus valdininkų požiūris į miesto turtą tuo nesibaigė. Išlindo ir su žmogiškumu prasilenkiantys jų sprendimai.

Nuo vaikystės po sunkios ligos visiškai nevaikštantis, prie vežimėlio prikaustytas Antanas Simončikas ištisą dešimtmetį laukė socialinio būsto. „Nudžiugau sužinojęs, kad man paskirtas butas naujame Panemunėje pastatytame pastate, kur įrengti specialūs butai neįgaliesiems, bet greitai teko patirti nusivylimo kartėlį“, – pasakojo A.Simončikas.

Atriedėjęs vežimėliu prie laiptinės, vyras pamatė, kad ten neįmanoma įvažiuoti dėl aukšto borto. O viduje dar laukė statūs laiptai, ant kurių neįmanoma sumontuoti plokštės užvažiuoti su vežimėliu. Butas taip pat nėra pritaikytas neįgaliesiems, o skirtas sveikiems žmonėms.

Neskiria sveikųjų nuo neįgaliųjų

Įdomiausia, kad toje pačioje laiptinėje yra butas, kurio tualetas ir dušai pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms, o šalia jiems įrengtas specialus liftas. Tačiau šis butas dar anksčiau buvo skirtas moteriai, auginančiai dukrą. Abi jos fiziškai sveikos. „Vėliau sužinojau, kad šios kaimynės tame bute net ir negyvena, be to, yra nepatenkintos, kad gavo neįgaliesiems skirtą butą, nes ten nėra vonios. Tačiau keistis su manimi būstais ši šeima nenori. Aš jų nekaltinu, tik stebiuosi tarnautojų požiūriu į darbą“, – kalbėjo A.Simončikas.

K.Veverskio gatvėje neįgaliesiems skirti butai yra dviejų kambarių. Antrasis kambarys numatytas prižiūrinčiam neįgalųjį globėjui. „Aš taip pat turiu nuolat mane globojančią draugę. Pagal įstatymą jai priklausytų atskiras kambarys, bet man paskyrė vieno kambario būstą, nors savivaldybės tarnautojai tikina, esą didesnis butas man nepriklauso“, – stebėjosi vyras.

Nors paskirtame bute A.Simončikas negali gyventi, tačiau kas mėnesį privalo mokėti 106 litus nuomos ir komunalinius mokesčius. „Kitu atveju prarasčiau ir šį būstą, o tada turėčiau iš naujo stoti į eilę mažiausiai dešimčiai metų. Vis dar tikiuosi, kad bus ištaisytos tarnautojų klaidos“, – aiškino neįgalus vyras.

Valdininkės pašaipos

Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Birūta Kaulakytė sakė žinanti apie A.Simončiko rūpesčius. „Šitas vyrukas į savo butą nori vos ne kaip į pilį įvažiuoti, o tam negalime duoti leidimo. Jam gali padaryti įvažą kaip ir kitiems neįgaliesiems, gyvenantiems kituose socialiniuose būstuose, bet organizacija, atliekanti tuos darbus, matyt, nepajėgia įvykdyti jo norų“, – svarstė B.Kaulakytė.

Ji tikino, esą dalijant butus nuomininkams, kurie buvo iškelti iš savininkams grąžintinų gyvenamųjų namų, neįgalūs žmonės esą patys nepanoro užimti jiems pritaikytų būstų. „Dėl to pirmuose aukštuose esantys butai suteikti kitiems žmonėms, kad turtas nestovėtų tuščias. Neįgalūs buvę gražintinų namų gyventojai panoro gyventi aukštesniuose aukštuose“, – teigė vedėja.

A.Simončikas stebėjosi, kad neįgaliųjų butas sveikiesiems atiduotas vos ne prievarta. „Juk eilėje socialinio būsto laukiu daug metų, esu gerai žinomas savivaldybėje. Yra ir daugiau žmonių su judėjimo negalia, tad kodėl jiems to buto nepasiūlė anksčiau?“ – stebėjosi jis.

Neįgalus vyras kategoriškai neigė, kad turi ypatingų pageidavimų įrengiant įvažą prie jo buto. „Buvau suradęs rėmėjų, kurie pritaikytų mano butą neįgaliesiems dešimt kartų pigiau, nei savivaldybės nustatytais įkainiais dirbantis Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras. Bet man buvo paaiškinta, kad savarankiškai atlikti tų darbų neturiu teisės. Todėl tenka laukti ilgoje eilėje, kol gaunamas finansavimas šiems darbams atlikti. O per tą laiką tenka mokėti ir nuomos mokestį už butą, į kurį nepatenku“, – apgailestavo A.Simončikas.

Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro direktorius Algirdas Šimoliūnas patvirtino, kad neįgalieji laukia trejus ir daugiau metų, kol gaunamas savivaldybės ir valstybės finansavimas pritaikyti būsto aplinką neįgaliųjų judėjimui. Jis neminėjo, kad A.Simončikas pageidauja neįprastų dalykų.

Aiškinasi prokurorai

K.Veverskio gatvėje savivaldybės užsakymu pastatyti namai buvo skirti nuomininkams iškelti iš savininkams grąžintinų namų. Viešųjų pirkimo konkursus laimėjo trys bendrovės – „Arauša“, „Avona“ ir „Struktūra“.

Namai pastatyti tik prieš trejus metus, tačiau byrančios sienos, užlieti rūsiai, nesutvarkytas šildymas, pelijančios lubos ir kitas statybinis brokas akivaizdžiai matomas.

Kauno merui Andriui Kupčinskui dar 2011 m. pradžioje Seimo kontrolierius rekomendavo atlikti tyrimą, ar valstybės skirti 30 mln. litų panaudoti ekonomiškai. Tačiau tyrimas vilkintas, reikalavimui atlyginti žalą taikomas trejų metų senaties terminas, kuris šiuo atveju teisme būtų skaičiuojamas nuo pirmojo pagrįsto skundo gavimo 2009 m.

Kauno miesto savivaldybė taip pat nėra pateikusi ieškinio civilinio proceso tvarka ir nėra įpareigojusi pastatus stačiusių firmų šalinti pastatų defektus, nors šiais namais rangovas privalo rūpintis 5 metus. A.Kupčinsko valdančioji koalicija taip pat nepalaikė ir siūlymo kreiptis į prokurorus miesto tarybos vardu. Todėl „Vieningo Kauno“ ir Darbo partijos frakcijos atskirai kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, kad išsiaiškintų, ar nebuvo švaistomos lėšos ir piktnaudžiaujama tarnyba.