Rūpesčiais užgriozdintą sostinės gyventojų kasdienybę praskaidrina įvairiose miesto vietose netikėtai išbarstytos nepažįstamų žmonių žinutės.
Troleibuso trūkčiojimas rytinėje spūstyje, trumpi stabtelėjimai stotelėse, užsimiegoję įlipančių ir išlipančių keleivių veidai ir iš vairuotojo kabinos atsklindantis rusiškas „bumčikas“ – tokia į darbus ar paskaitas skubančių vilniečių kasdienybė.
Tačiau ne vienus metus sostinėje gyvenantieji pasakytų, kad kartais šią rutiną praskaidrina netikėtose vietose paliktos nepažįstamų žmonių žinutės.
„Aš – ne tik laikrodis“, „Duok atsikąst talonėlio“, „Jei pašersi mane prieš kontrolę, pasakysiu, kad tu – ne zuikis“, „O, talonėlis! Yummy!“ – visuomeniniu transportu važinėjančių vilniečių akys jau kuris laikas kliūna už šių užrašų.
Tai visai ne miesto valdžios inicijuota socialinė akcija. Lipdukus su šmaikščiomis žinutėmis ant bilietų komposterių troleibusuose klijuoja dvidešimtmetis vilnietis Domantas Širvinskas.
Suteikia miestui šarmo
Idėja „prakalbinti“ komposterius D.Širvinskui kilo stovint sausakimšame troleibuse. „Kodėl tai darau? Nes įdomu! Be to, tokios žinutės suteikia miestui šarmo, tam tikros laisvės ir spalvų. Kas gali būti geriau už lengvai įgyvendinamą idėją!“ – entuziazmu tryško vaikinas.
Pasak paties vaikino, jis vilnietis iki kaulų smegenų. Dėl to ir brangina miestą, stengiasi kurti ypatingą jo dvasią. Pastebėjęs ką nors įdomaus, įspūdžius užrašo savo interneto dienoraštyje www.eziukasvilniuje.lt.
„Noriu apie Vilnių pateikti kuo daugiau teigiamos informacijos ir paskatinti žmones prisidėti kuriant jaukesnį miestą“, – pasakojo D.Širvinskas.
Ar prie vaikino iniciatyvos prisideda ir jo draugai, ar lengva rasti bendraminčių? „Kai išsitraukiu šūsnį lipdukų ir renkuosi, kurį užrašą klijuoti, draugai irgi užsidega: „O! Gal galiu ir aš?“ Tačiau negirdėjau, kad patys kurtų lipdukus.
Vis dėlto nesu vienintelis: tarkime, miestą pagyvina ir prie apšvietimo stulpų pritvirtintos lentelės su užrašu „Labas. Pirmas žodis“. Dar neišsiaiškinau, kas jų autorius. Manau, šitaip jis ragina žmones būti draugiškesnius, nebijoti pasisveikinti net su nepažįstamaisiais“, – svarstė D.Širvinskas.
Turi naujų užmojų
Pustrečio lito – tiek D.Širvinskui kainuoja realizuoti savo idėjas. Pinigų tereikia lipniam popieriui ir lipdukų spausdinimui. Vaikinas prisipažino, kad pastaruoju metu komposterius „kalbinti“ buvo pamiršęs. Per kelis mėnesius senieji lipdukai spėjo apsitrinti, pakeitė spalvą, netgi įplyšo. „Nors ir aptriušę, vis tiek gyvi“, – džiaugėsi jaunuolis.
Šiomis dienomis jis paruošė naują lipdukų kolekciją. „Paglostyk mane“, – šįkart sako ant balto popieriaus atspausdinta žinutė. Jų galima rasti priklijuotų ties perėjomis, ant eismo reguliavimo mygtukų.
„Neseniai viename interneto dienoraštyje radau informacijos apie užsienyje surengtą projektą. Mieste buvo priklijuota tuščių lipdukų. Praeiviai patys juose rašė, ką norėjo. Surinkta be galo išradingų posakių kolekcija. Jei pavyks rasti rėmėjų ir padėjėjų, galbūt ką nors panašaus įgyvendinsiu ir Vilniuje“, – planus atskleidė krūvą gražių žinučių mieste palikęs D.Širvinskas.
Vaikinas mano, kad tokie užmojai galėtų virsti realybe 2009 metais, kai Vilnius taps Europos kultūros sostine. Šia proga miesto valdžia esą turėtų parodyti iniciatyvą ir sutelkti žinutes viešose vietose paliekančius žmones.
Išbando raiškos technikas
Pasižvalgiusi po miestą „Vilniaus diena“ rado įvairių užrašų. „Penktą ryto ši gatvė neapsigintų nuo manęs. Bet aš jos neskriausiu“, – paliktas raštelis ant vieno Bokšto gatvėje stovinčio namo.
Praeivių dėmesį traukia ir ant suaižėjusios sienos šalia Salomėjos Nėries gimnazijos kabantis užrašas: „Ilgiausios kopėčios mieste, parašyk joms“. Parašėme.
„Taip, mes kopėčios, bet gyvenime mums svarbiausia žmogiškumas. Išbandau raiškos viešoje erdvėje technikas. Visada ieškau žmonių, kurie nepraeina pro keistas progas“, – tokio atsakymo apie užrašo motyvus iš kopėčių sulaukė „Vilniaus dienos“ redakcija.
Problemų kelia grafitininkai
Vilniečiai iki šiol prisimena prieš metus ant šaligatvių bortelių pasirodžiusius „Mažus mėnulio ežerus“. Anuomet tarsi iš niekur atsiradę užrašai privertė nusišypsoti ne vieną savuose rūpesčiuose paskendusį miestietį. Daugeliui magėjo išsiaiškinti, kas tas naktinis ar rytmetinis žmogus, ant asfalto kreidele brūkštelėjęs keistus žodžius – tarsi pradėtą, bet nebaigtą eilėraštį.
Ieškodama atsakymo dienraščio žurnalistė internete rado „Mažų mėnulio ežerų“ nuotraukų ir paklausė svetainės šeimininko, ar tai jis palieka užrašus miesto gatvėse?
„Esu fotografas mėgėjas. Deja, negaliu pasakyti, kas sukūrė „Mažus mėnulio ežerus“. Simbolinis klausimas suintrigavo ir mane, tačiau atsakymo negavau“, – „Vilniaus dienai“ sakė fotografas Darius Ratkevičius.
Žinutes miestiečiams jis vertina kaip originalų raiškos būdą, tačiau pats jų nerašo. „Neabejoju, kad tokių idėjų autoriai yra vienaip ar kitaip susiję. Tačiau organizuotas jų judėjimas galėtų įkvėpti dar įdomesnių apraiškų“, – kalbėjo jis.
Miesto valdžios atstovai atkreipė dėmesį, kad ne visiems idėjų autoriams pavyksta išlaviruoti tarp miesto dekoravimo ir jo veido niokojimo. Ypač daug problemų miestui kelia grafitų mėgėjai.
Naujausi komentarai