Pastaruoju metu Vilniuje tarsi grybai po lietaus dygsta kinų maistą siūlantys restoranai. Tai ženklas, kad mieste kuriasi ir kinų bendruomenė.

Šią vasarą Kinijos vyriausybė priėmė potvarkį, kuriuo valstybė skatins ir palaikys gyventojų siekį išvykti dirbti į užsienį. Taip siekiama sumažinti itin didelę gyventojų koncentraciją Kinijos Liaudies Respublikoje, kuri yra daugiausia gyventojų turinti šalis pasaulyje – 1,3 mlrd.

Kinijos ambasados Lietuvoje duomenimis, mūsų šalyje gyvena apie 300 kinų. „Su tautiečiais esame svarstę apie kinų kvartalą Vilniuje, tačiau mūsų kol kas čia yra per mažai“, – sakė dešimtus metus Lietuvoje gyvenantis Hao Wangas.

„Į Lietuvą atvažiavau dar 1998 metais studijuoti. Esu krepšinio aistruolis, todėl apie šalį pirmiausia sužinojau per krepšinį ir Arvydą Sabonį. Na, o pasidomėjęs Lietuva užsimaniau ir atvažiuoti“, – prisiminė puikiai lietuviškai kalbantis Hao.

28-erių vyras vedė lietuvaitę ir ketina toliau gyventi Vilniuje: „Visada sakau, kad Kinija yra mano šalis, o Vilnius – gimtasis miestas.“

Virėjus vežasi iš Kinijos

Vilniaus universiteto studentus kinų kalbos mokantis H.Wangas netrukus ketina atidaryti savo restoraną. Nors sostinėje jau yra apie 40 kinų maisto kavinių ir restoranų, Hao neabejoja atrasiantis nišą ir sau: „Į miesto centrą nelįsiu, nes ten ir taip susitelkusi dauguma kinų kavinių. Savąją atidarysiu Šiaurės miestelyje.“

Būsimasis verslininkas paaiškina, kad kinai Vilniuje pasidaliję teritorijomis ir į svetimą daržą nevalia lįsti.

Nacionalinio maisto kavinės ir restoranai – pagrindinė į Lietuvą atvykusių kinų veiklos sritis.

Jau septynioliktus metus Vilniuje gyvenantis restorano „Rytai“ savininkas Yankangas Dingas pasakoja daugumos darbuotojų ieškantis tėvynėje: „Pekine kartais rengiu specialią virėjų atranką ir siūlau atvykti dirbti į Lietuvą.“

Lietuvoje lengva kvėpuoti

Vyras teigia, kad dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ieškodamas vietos savo verslui apvažiavo visas tris Baltijos šalis ir Lenkiją, tačiau Lietuva jam patikusi labiausiai.

Vienas svarbesnių impulsų, kad ir kaip keistai mums tai skambėtų, kinui buvo ir nepaprastai švarus, palyginti su Kinija, Lietuvos oras: „Kinijoje vis daugėja įvairių gamyklų ir fabrikų, kurie baisiai užteršia orą – ypač sunku kvėpuoti Pekine ir kituose dideliuose miestuose, ten dažnai tvyro smogas.“

Dauguma į Lietuvą atvykusių kinų darbo ieško tarp savo tautiečių. „Per devynerius mano darbo metus į darbo biržą neatėjo ir nesikreipė nė vienas kinas“, – pabrėžė Vilniaus darbo biržos užsieniečių įdarbinimo konsultantė Rita Pivorienė.

Specialistė sakė pastebėjusi, kad dar prieš kelerius metus sostinėje veikė daugiau kinų įsteigtų prekybos įmonių ir jos dažnai per darbo biržą ieškodavo lietuvių vadybininkų ir kitų darbuotojų. Dabar smulkia prekyba užsiimančių kinų dažniausiai galima sutikti Gariūnų turgavietėje, kur jie prekiauja įvairiomis smulkmenomis – nuo laikrodžių iki žaislų.

Kalba sunkiai įkandama

Pedagoginį universitetą tėvynėje baigusi Jan Dzi Vilniuje dirba grožio salone. Egzotiškos išvaizdos mergina iš pradžių kiek nustebina klientes, tačiau vėliau įsidrąsinusios lietuvaitės J.Dzi ima klausinėti apie Kiniją.

„Vietos gyventojams mano šalis ir tradicijos atrodo labai įdomios. Kai su vyru tuokėmės, į vestuves pakvietėme daug draugų lietuvių. Paskui apie sutuoktuves rašė net keli lietuviški žurnalai“, – rusiškai pasakojo Jan.

Absoliuti dauguma į Lietuvą atvykusių kinų kalba rusiškai, kadangi dažnas jų šios kalbos mokėsi studijuodamas tėvynėje. Reta išimtis – Hao Wangas, kuris tik atvykęs pasiryžo išmokti kinams sunkiai įkandamą lietuvių kalbą.

„Jūsų kalbos intensyviai mokiausi dvejus metus. Tačiau universiteto dėstytojai prisipažino, kad Lietuvoje nėra sukurta tinkamos metodikos, kaip lietuvių kalbos mokyti azijiečius“, – pasakojo H.Wangas. Vyras prisiminė, kad jam tėvas patarė Lietuvoje išmokti kalbėti lietuviškai, mat tai esąs pagarbos šaliai ženklas.

Draugėn suburia ambasada

Vilniuje gyvenantys kinai prisipažįsta, kad į didelį būrį susirenka retai. „Visi turi savo reikalų – verslas, studijos, taigi visi kartu susieiname retai“, – pripažįsta Y.Dingas.

Lietuvoje gyvenančius kinus draugėn dažniausiai suburia Kinijos Liaudies Respublikos ambasada, kasmet organizuojanti Naujųjų metų, Mėnulio šventės ir Nacionalinės dienos šventimą.

Šiemet rugsėjo 26 d. surengtame iškilmingame Kinijos Liaudies Respublikos 58-ųjų įkūrimo metinių minėjimo pobūvyje tarp iškilių Lietuvos politikų ir užsienio šalių ambasadorių buvo matyti ir nemažai Vilniuje gyvenančių kinų; kai kurie jų atėjo su šeimomis.

Kinai pasakojo, jog gyvenant Lietuvoje sunku išlaikyti savo tautos tradicijas. Kai kurie jų, kaip ir su lietuvaite šeimą sukūręs H.Wangas, perima lietuviškas švenčių tradicijas.

Kinų gyvenimo būdą daugiau puoselėja su visa šeima Vilniuje apsigyvenę žmonės. Beje, Vilniuje apsigyvenus vienam šeimos nariui, dažnai čia atvyksta ir kiti jo giminaičiai. „Tai žmogiška, visi nori gyventi kartu su savo šeima“, – paaiškino H.Wangas.

Vilniečius kausto stereotipai

H.Wangas, Vilniaus universiteto studentus mokydamas kinų kalbos, pastebi, kad vis labiau auga lietuvių domėjimasis Kinijos kalba ir kultūra. Ypač lietuvaičius pastaruoju metu traukia tradicinės kinų medicinos paslaptys.

Tačiau vyras teigia dažnai susiduriantis su neigiamu vilniečių požiūriu į kinus. „Jie labai šaltai žiūri į užsieniečius. Pastebėjau, kad kauniečiai daug malonesni. Kiek kartų buvau Kaune, žmonės labai gerai mane priėmė ir, jei paklausdavau kelio, visuomet mielai parodydavo arba palydėdavo. O vilniečiai žiūri tik savęs“, – samprotavo H.Wangas.

Kinai teigia, kad žmonės gatvėse dažnai keistai į juos žiūri, ypač pasišaipyti mėgsta jaunimas. „Lietuvos merginos šiltesnės ir atviresnės už vaikinus – šie atrodo labai šalti, nelinkę bendrauti. Apskritai pastebėjau, kad, tarkime, Suomijos ir kitų Skandinavijos valstybių gyventojai daug tolerantiškesni užsieniečiams, nei lietuviai“, –įspūdžiais dalijosi H.Wangas.
Vyras teigė, kad lietuviai iš tikrųjų labai mažai žino apie Kiniją, o jei ką ir žino – tai iš neigiamos pusės. Lietuvius dažnai kausto stereotipai, pavyzdžiui, kad visos Kinijoje pagamintos prekės yra nekokybiškos.

„Tenka išgirsti neigiamų nuomonių apie tai, kad Vilniuje daugėja kinų“, – sakė H.Wangas. Vyras nemano, kad sostinės gyventojai turėtų dėl to nuogąstauti. Ir Kinijoje ekonomika sparčiai kyla, žmonės ir ten gerai gyvena, todėl masiškai į Lietuvą tikrai neplūs.

Kvartalo teks palaukti

Vilniuje gyvenantys kinai prisipažįsta kartais pasvarstantys apie atskiro kinų kvartalo – China Town – įkūrimą. Tačiau kol kas tai tėra tolimos ateities planai, nes daugiau kaip 200 gyventojų būtų tikrai per menkas argumentas kinų kvartalui ar bent vienai gatvelei įkurti.

„Su keliais restoranų savininkais ir čia gyvenančiais kinais buvome susirinkę ir kalbėjomės apie kinų rajono įkūrimo Vilniuje perspektyvas. Tačiau tai keblu – reikia, kad savivaldybė skirtų specialią gatvę. O tam, kad galima būtų pradėti steigti China Town, reikia bent poros tūkstančių gyventojų“, – svarstė Hao Wangas.

Pavyzdžiui, Vengrijos sostinėje Budapešte įkurtame China Town gyvena apie 10 tūkst. kinų. Ten yra ištisos kinų gyvenamos gatvės, parduodami net žemėlapiai kinų kalba.