Tiek Vilniaus savivaldybės valdantieji, tiek opozicija viešai abejoja dėl krematoriumo statybų Antakalnio mikrorajone, tačiau nesutaria dėl procedūrų, kaip užkirsti kelią objekto statyboms.

Būtinas, tik kitoje vietoje

Taryba trečiadienį daugumos balsais atidėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) inicijuotą rezoliuciją, kuria opozicijos atstovai siūlė nepritarti krematoriumo Olandų gatvėje statyboms. Šiuo metu vykdomas tokio krematoriumo poveikio aplinkai vertinimas.

Meras Remigijus Šimašius neabejoja, kad krematoriumas Vilniui būtinas, tačiau jis sakė turintis „labai rimtų abejonių“ dėl jo statybų minėtoje vietoje, nes ši teritorija yra regioninio parko dalis, čia yra senosios žydų kapinės.

„Planuojame, kad bus pateiktas nutarimo projektas, ar reikia krematoriumo kur nors Vilniuje. Kad poreikis yra, turbūt, akivaizdu, nes kai kurie net į Lenkiją veža kūnus kremuoti ir jei reikia, kokiose vietose tai labiausiai tiktų: ar yra vietų, kur netinka, ar reikėtų konkursą skelbti ir kažkur vietas nustatyti, ar tiesiog paskelbti teritorijas, kur galima statyti, jei atsiras iniciatyva“, - BNS sakė meras.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS trečiadienį sakė, kad judaizmas kategoriškai pasisako prieš palaikų naikinimą bet kokiu būdu, todėl „statyti krematoriumą istorinių žydų kapinių viduryje būtų neetiškas ir neprotingas sprendimas“.

R.Šimašius pažadėjo, kad šis klausimas bus svarstomas taryboje vasario pabaigoje. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, projekto rengėjai privalo gauti savivaldybės administracijos pritarimą - meras patikino, kad iki vasario pabaigos jokių sprendimų nebus priimama.

Jo teigimu, rezoliucija neužkirstų kelio krematoriumo statyboms, nes yra neįpareigojantis dokumentas, todėl taryba turi parengti „kitą dokumentą“.

„Politinė valia turi būti išreikšta tokiu būdu, kad ji turėtų prasmę“, - sakė meras.

Tuo metu rezoliuciją iniciavęs LLS lyderis, buvęs meras Artūras Zuokas tikina, kad dar rugsėjį pasitarime pas merą buvo nuspręsta iš esmės neprieštarauti projektui bei kaltina Vilniaus vadovus neskaidriais susitarimais „stumiant“ šį projektą.

„Administracija puikiai žino nuostatą politikų, šiuo atveju mero ir vicemero, kad šis objektas yra galimas. Manau, kad bandymas atidėti yra tik bandymas sudaryti galimybę kuo toliau nueiti su poveikio aplinkai vertinimu“, - BNS sakė jis.

Jis siūlo, jog administracija turėtų paruoštų atvirą konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visos įmonės - vietą krematoriumui parinktų miestas.

„Tai būtų sąžiningas, šeimininką turinčio miesto požiūris. Baisiausia, kad čia matau neskaidrų susitarimą. Nes tam tikros interesų grupės dar prieš metus klausė mūsų nuomonės, tuo metu neformaliai, mes pasakėme, kad planavimo dokumentai to nenumato ir miesto centre to negali būti“, - sakė A.Zuokas.

R.Šimašius sako, jog A.Zuoko siūlymas galėtų būti „vienas iš variantų“ svarstant krematoriumo statybų klausimą Vilniuje.

Krematoriumą  Olandų gatvėje ketina statyti bendrovė „Vilniaus laidojimo rūmai“ jos valdomose patalpose.

Šiuo metu Lietuvoje mirusiųjų palaikai kremuojami tik Kėdainių krematoriume.

57 proc. vilniečių pasisakė už kremavimą

Vilniaus gyventojų apklausa patvirtino išaugusį Lietuvos žmonių palankumą papročiui kremuoti palaikus - 81 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems yra priimtinas toks mirusiųjų laidojimo būdas. Daugiau nei pusė sostinės gyventojų (67 proc.) taip pat mano, kad Vilniui reikia savo krematoriumo ir kad visas ritualines laidojimo paslaugas gauti vienoje vietoje -  naudinga (66 proc.).

Prasidėjus viešoms diskusijoms apie laidojimo paslaugų plėtrą Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas" pastate, buvo svarbu sužinoti objektyvią vilniečių nuomonę ir šiuo klausimu - 57 proc. respondentų pasisakė už tai, kad Olandų gatvėje Vilniuje būtų teikiamos ir kremavimo, ir kolumbariumo paslaugos.

„Daugiau nei 40 metų vilniečiai atvyksta į laidojimo rūmus Olandų gatvėje atsisveikinti su amžiams išėjusiais. Mes pasirūpiname viskuo, ko gali prireikti, bet negalime ignoruoti ir besikeičiančių poreikių - žmonės vis dažniau renkasi kremavimą, jie nori, kad ši paslauga būtų teikiama ir greičiau, ir pigiau", - sako Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas" direktorė Jolanta Sprainaitienė.

Šiuo metu Lietuvoje mirusiųjų palaikai kremuojami tik vienoje vietoje - Kėdainiuose, alternatyva - vežti į kaimyninę Latviją ar Lenkiją.

„Specialiai laidojimo paslaugoms Olandų gatvėje pastatytų statinių plotas - 4300 kvadratinių metrų, čia yra vietos kremavimo įrangai pastatyti. Jokių papildomų pastatų statyti nereikėtų", - pasakoja Jolanta Sprainaitienė.

Jos teigimu, įdiegus kremavimo liniją Olandų gatvėje, visos ritualinės paslaugos būtų teikiamos vienoje vietoje, o tokio patogumo vilniečiams šiuo metu negalėtų pasiūlyti jokia kita įmonė.

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija, pareikšdama pritarimą kremavimo linijos diegimui Olandų gatvėje Vilniuje, be kita ko pabrėžia, kad toks žingsnis paskatintų sveiką konkurenciją, kurios Lietuvoje trūksta, o iš to išloštų ir ritualinių paslaugų teikėjai, ir visa visuomenė.

Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas" užsakymu yra pradėtos kremavimo linijos pastate Olandų gatvėje poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Nepriklausomą krematoriumo paslaugos poreikio Vilniaus mieste tyrimą 2016 m. sausio 25-29 dienomis atliko rinkos tyrimų bendrovė „Eurotela" (Herkaus Manto g. 84-212, Klaipėda, tel. (8 4) 630 12 19), kuri yra ir Europos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų asociacijos ESOMAR narė.

Apklausoje dalyvavo 531 Vilniaus miesto gyventojas. Taikyta mišrių tyrimo metodų prieiga, duomenų rinkimo metodas buvo - kiekybinė apklausa telefonu (CATI). Duomenų analizei atlikti taikytas aprašomosios statistikos analizės metodas.

Respondentų pasiskirstymas pagal amžių buvo tolygus, visgi didžiausią dalį (32,8 proc.) jų sudarė 31-40 metų vilniečiai. Moterų ir vyrų santykis buvo taip pat gan vienodas - vyrų apklausoje dalyvavo vos 3,2 proc.  daugiau, nei moterų. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių asmenų (67,2 proc.) - įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą.