Vilniaus universiteto (VU) rūsiuose atrastos Kristaus skulptūros užduodamos mįslės nesibaigia. Kaip netikėtai buvo atrasta ji pati, taip pat paslaptingai daugiau nei po metų atsirado trūkstama ranka.

Dingimo paslaptys neįmintos

Pernai balandį istorikai buvo apstulbinti netikėto radinio VU Istorijos fakultete. Rūsyje po laiptais, tarp skirtingų patalpų lyg atrama buvo įgrūsta XVIII a. medinė Kristaus skulptūra. Niekas nežinojo, nei kaip, nei iš kur ji ten pateko ir kodėl niekas jos iki šiol nepastebėjo.

Istorikai svarstė, kad skulptūra – arba buvusi Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio dalis, arba atkeliavo iš Visų Šventųjų bažnyčios. Galiausiai paaiškėjo, kad ji neaiškiomis aplinkybėmis buvo dingusi iš Vilniaus Kalvarijų 27-os Kryžiaus kelio stoties "Jėzus parpuola antrą kartą po kryžiumi".

Ši Kryžiaus kelio stotis yra vos už kelių žingsnių leidžiantis takeliu nuo Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios vartų. Čia pat ji vėl bus pastatyta – kai tik savo užduotį baigs restauratoriai, kurių darbą netikėta linkme pakreipė naujos aplinkybės.

Atsirado trūkstama detalė

Prano Gudyno restauravimo centro meistrai, į kurių rankas pateko paslaptingoji skulptūra, ilgai suko galvas, ką su ja daryti. Skulptūra vaizduoja suklupusį po kryžiumi ir ranka jį prilaikantį Jėzų Kristų. Tačiau trūko ir kryžiaus, ir vienos rankos. Restauratoriai svarstė: reikėtų juos atkurti, o gal tvarkyti tik tai, kas išliko.

Galiausiai buvo nuspręsta pagal turimą istorinę medžiagą išdrožti tokią pačią kaip buvusi ranką ir kryžių. Tačiau atsitiktinai išaiškėjo, kad pradingėlė ranka daugybę metų stovi garbingoje vietose – puošia Vilniaus miesto Savivaldybės kultūros ir paveldo skyrių.

"Klausėme visų seniau dirbančių darbuotojų – niekas nežino, iš kur ta ranka pas mus atsirado. Aš pati dirbu čia jau keturiolika metų ir, kai atėjau, ji čia jau buvo. Mes ją vadindavome geležine Stasiulaičio ranka, pagal mūsų šviesaus atminimo buvusio vadovo, labai autoritetingo paveldosaugininko Juozo Stasiulaičio pavardę. Ir juokaudavome, kad ji mus įpareigoja laikytis tvirtų principų, kai ateina kokie, kaip mes vadiname, chuliganai, kurie nori drastiškų, paveldosaugai nepriimtinų dalykų", – šypsodamasi pasakojo Kultūros ir paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Morkūnaitė.

Kažkuris pas juos užėjusių žmonių, pamatęs ranką, suprato, kad tai ir yra trūkstama Kristaus skulptūros dalis. Į skyrių atskubėjusi restauratorė Laima Kruopaitė patvirtino, kad būtent taip ir yra.

Ranką grąžino parapijai

Vakar Savivaldybės kultūros ir paveldo skyriaus darbuotojai Kristaus ranką įteikė Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios klebonui Virginijui Česnulevičiui. "Ši istorija darkart parodo, kad reikia turėti kantrybės, nuolankumo, ir kokie netikėti dalykai gali atsiskleisti", – priimdamas skulptūros dalį kalbėjo klebonas.

Kultūros ir paveldo skyriaus vedėjui Vitui Karčiauskui keista dabar matyti tuščią vietą ten, kur būdavo ranka. Bet šios istorijos atomazga jis patenkintas: "Reikia džiaugtis, kad viskas sugrįžo ten, kur ir turėjo būti, nors ir po daugybės atsitiktinumų. Ir kad paveldas bus funkcionuojantis, prieinamas, o ne kur nors užšaldytas."

Išskubėjo pas restauratorius

Priėmęs ranką klebonas iškart susiruošė nuvežti ją restauratoriams.

"Jie nerimauja, nes jau pradėjo drožti naują ranką. Kad nenutiktų, kaip su šv. Kazimiero paveikslu Katedroje. Dailininkas piešė rankas, viena, matyt, nepatiko, todėl uždažė ir nupiešė iš naujo kitaip. Tačiau laikui bėgant buvęs piešinys irgi išryškėjo ir dabar šv. Kazimieras turi tris rankas. Taip ir ši istorija panaši. Bet gal ir gerai būtų, Kristui gal dabar reiktų trijų rankų, kai tiek daug dalykų pasaulyje reikia sutvarkyti", – šypsojosi V.Česnulevičius.

Apie šios skulptūros kryžių parapijiečiai klebonui yra pasakoję įdomių istorijų: "Kai skulptūra dar būdavo savo vietoje ir piligrimai eidavo pro ją kryžiaus kelius, dažnas vis atsilauždavo to kryžiaus po gabalėlį, kad galėtų parsivežti kaip relikviją iš šventos vietos. Todėl kartais per metus reikdavo net kelis kryžius pakeisti."

Klebonas tikisi, kad skulptūra bus pastatyta iki rugsėjo 14 d., kai parapijoje bus minima Šventojo kryžiaus išaukštinimo šventė: "Tuomet pas mus baigiasi atlaidų laikas, būtų gražus simbolis tam laikotarpiui užbaigti."