Žymus lietuvių filosofas Arvydas Šliogeris kartą yra pasakęs, kad į patį svarbiausią klausimą žmogus atsakyti negali. Tačiau į daugybę ne tokių svarbių, nuo seno kankinusių žmogų, atsakymus rasti galima. Pateikiame įdomiausius klausimus ir jų atsakymus.

Kur saugiausia slėptis žaibuojant?

Aukšti ir smailėjantys objektai, stovintys atviroje erdvėje, nuo žaibo nukenčia dažniau, tačiau žaibo išlydis gali trenkti ir į šalia didelio medžio esančią žemę. Saugiausia vieta slėptis nuo žabo yra automobilis ar kita uždara metalinė konstrukcija. Taip pat nuo žaibo galima slėptis ir dauboje, griovyje arba vienodo aukščio krūmynuose, kurie suteiks minimalią priedangą nuo žaibo.

Žaibuojant reikėtų laikytis atokiau nuo tokių vietų, kur ribojasi vanduo su sausuma, uolos su lyguma, miškai su laukyme. Be to, reikėtų laikytis bent 5 m atstumu nuo metalinių daiktų ar kitų žmonių, nes elektros iškrova gali būti perduota į šalia esančius objektus.

Kodėl identiškų dvynių skirtingi pirštų atspaudai?

Nors identiškų, arba monozigotinių, dvynių DNR sutampa, organizmai skiriasi, nes ne visas jų savybes nulemia genai. Pirštų atspaudai formuojasi kone atsitiktine tvarka vaisiui esant dar įsčiose ir priklauso nuo tokių dalykų kaip hormonų lygio svyravimas. Lygiai taip pat strazdanų ar apgamų atsiradimą lemia atsitiktinės mutacijos, todėl net ir identiškų dvynių oda šiek tiek skiriasi.

Ar žmonės auga aukštesni?

Vidutinis žmonių ūgis pasaulyje didėja dėl palankesnių gyvenimo sąlygų ir geresnės mitybos. Vis dėlto didelis ūgis organizmui gali sukelti problemų. Aukštesni žmonės dažniau skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais. Pavyzdžiui, žmonės, kurių ūgis yra didesnis už 188 cm, dažniau susiduria su nugaros skausmais, o aukštesnių negu 203 cm žmonių širdims sunkiau išvarinėti kraują po visą kūną.

Iš kur atsirado angliškas trumpinys "OK"?

Viena populiariausių šios abreviatūros kilmės teorijų teigia, kad ji gauta sutrumpinus klaidingai užrašytą frazę "oll korrect" (viskas gerai – angl.). Tyčia paliekamos klaidos XIX a. viduryje buvo išpopuliarintos JAV laikraščiuose. Toks rašymo ar kalbėsenos stilius tuo metu laikytas tam tikra humoro forma.

Kas atsitiktų, jeigu nebūtų Mėnulio?

Pirmiausia, naktys būtų gerokai tamsesnės. Antra, gerokai pasikeistų jūros potvynių ir atoslūgių intensyvumas. Kadangi tokiu atveju Žemę veiktų tik Saulės traukos jėgos, jūros lygis svyruotų gerokai mažiau, tai sumažintų ir potvynių įtaką Žemės sukimuisi, dėl kurio jis kas šimtą metų sulėtėja apie 0,002 sek.

Ilgesnį laiką nesant Mėnuliui smarkiai pasikeistų planetos klimatas. Orų kaita labai priklauso nuo Žemės pasvirimo kampo, kuris sudaro 23,5 laipsnio ir priklauso nuo Mėnulio traukos. Dingus Mėnuliui sustiprėtų kitų planetų traukos poveikis, dėl to greičiausiai pasikeistų Žemės pasvirimo kampas ir klimato sąlygos. Spėjama, kad dėl panašių priežasčių per kelis milijonus metų Marso pasvirimo kampas pasikeičia apie 60 laipsnių.

Iš kur augalai žino, į kurią pusę augti?

Augalai gali jausti, į kurią pusę veikia gravitacinės jėgos, ir augti į priešingą, kol yra po žeme. Kai augalų daigai išlenda iš žemės, kamienas ir lapai pradeda augti orientuodamiesi į saulės šviesą. Tuo metu šaknys ir toliau auga pagal Žemės trauką.

Kodėl vištos negali skraidyti?

Laukinės vištos skraidyti gali ir skraido. O naminės vištos buvo kelis tūkstančius metų specialiai auginamos dėl mėsos, todėl dabar jos paprasčiausiai per sunkios, o jų sparnai per silpni.

Iš ko sudaryta Visata?

Tai vienas didžiausių XXI a. mokslo galvosūkių. Naujausi tyrimai parodė, kad įprasta medžiaga, kurią sudaro atomai, užima vos kelis procentus Visatos. Likusią dalį sudaro vadinamoji tamsioji medžiaga, iš kurios pavadinimo galima spręsti, kad mokslininkai nežino, kas tai yra.

Ar iš tiesų saulė padeda jaustis geriau?

Nuotaiką reguliuoja smegenyse vykstantys procesai, kurie skatina gerą savijautą arba gali sukelti sezoninius nuotaikos sutrikimus. Pastebėta, kad didelis miego ciklą reguliuojančio hormono melatonino kiekis gali sukelti depresiją. Kai saulės spinduliai veikia žmogaus veidą, slopinama šio hormono gamyba, dėl to pagerėja nuotaika.

Dėl geresnės nuotaikos saulės šviesoje gali būti kalta ir evoliucija. Žmonės pomėgį šviesai išsiugdė per ilgą laiką, nes veikla užsiimdavo daugiausia dieną.

Kodėl pjaustomi svogūnai žmones priverčia verkti?

Japonų atliktas tyrimas parodė, kad pjaustant svogūną į aplinką išskiriami mažyčiai lašeliai skysčio su dviem skirtingais fermentais. Šioms medžiagoms susimaišius, gaunamas smarkiai dirginantis skystis. Kai mikroskopiniai šio skysčio lašeliai užtrykšta ant akių, kūnas reaguoja gamindamas ašaras, turinčias nuplauti sudirgintą akies obuolį.

Ar protingumas priklauso nuo galvos dydžio?

Dar prieš dešimt metų atlikti tyrimai parodė, kad intelekto koeficientas visiškai nesusijęs su galvos dydžiu. Kai kurių mokslininkų manymu, kuo didesnės smegenys, tuo didesni tarpai tarp neuronų ir tuo ilgesnį kelią turi įveikti elektros impulsai, dėl ko gali sulėtėti mąstymo procesas.

Kodėl vorai neįkliūva į savo numegztus tinklus?

Megzdamas tinklą voras iš pradžių padaro rėmus, primenančius dviračio ratą, t. y. išorinis apskritimas su centre susikertančiais siūlais. Vėliau jis numezga spiralę, prasidedančią centre ir pasibaigiančią prie voratinklio krašto. Lipnia medžiaga padengiama tik ši spiralė, o siūlai, ant kurių ji laikosi, nėra lipnūs. Judėdamas tinklu voras prie jo liečiasi minimaliai ir stengiasi išvengti lipnių vietų. Be to, vorai nuo kojų nuolat šalina plaukelius, kad jos kuo mažiau kabintųsi už tinklo.

Ar priešingybės iš tiesų traukia?

Ne visai. Žmonės dažniausiai renkasi tas antrąsias puses, kurios pagrindinėmis charakterio savybėmis panašios į juos. Psichologas Lewisas Goldbergas yra išskyręs penkias pagrindines asmenybės savybes, didįjį penketą. Tai polinkis bendrauti ir reikšti emocijas, sukalbamumas, pareigingumas ir žingeidumas.

Ar iš tiesų gimstama laimės kūdikiais?

Sėkmė yra atsitiktinė, tiksliau, tai visai nėra sėkmė. Žmonės skiriasi ne įgimtu sėkmės kiekiu, o tuo, kaip jie suvokia sėkmę ir laimę. Tiesa, mokslininkai ištyrė, kad kai kurie žmonės sugeba geriau išnaudoti susiklosčiusias aplinkybes arba yra labiau linkę išbandyti naujus dalykus. Itin svarbu tai, kaip žmonės apie save mano. Jeigu yra įsitikinę, kad jiems sekasi, toks optimistinis požiūris leidžia jaustis laimingesniems ir mažina vadinamųjų nesėkmių įtaką.

Kodėl kutenami žmonės juokiasi?

Daugelio rūšių gyvūnai stengiasi išvengti kutenimo ir laiko tai pavojumi jautrioms kūno vietomis. Atrodo, kad žmonės juoktis, kai yra kutenami, išmoksta dar kūdikystėje, nes tai – artumo ženklas. Be to, neseniai atlikti tyrimai parodė, kad pakutenti savęs žmonės negali.

Ar Didysis sprogimas sukėlė stiprų garsą?

Didžiojo sprogimo, per kurį atsirado Žemė ir kitos planetos, galėjo visai nesigirdėti. Kadangi garsas sklinda bangų pavidalu, o tam reikalingas oras, todėl kosmoso vakuumu jis sklisti tiesiog negalėtų. Vis dėlto manoma, kad prieš Didįjį sprogimą Visata buvo užpildyta jonizuotomis dujomis, todėl jis galėjo sukelti itin žemo dažnio garsą. Tiesa, sprogimo žmogaus ausis taip pat nebūtų girdėjusi.

Kodėl žmonės turi penkis pirštus?

Grynas atsitiktinumas. Manoma, kad visi keturkojai kilę iš bendro protėvio, priskiriamo pentadaktilių šeimai. Pentadaktiliai turėjo penkiapirštes galūnes, kurias paveldėjo iš jų kilusių rūšių gyvūnai. Bendru keturkojų protėviu laikoma daugiau kaip prieš 365 mln. metų gyvenusi žuvis. Sprendžiant iš atrastų fosilijų, tuo laiku gyveno žuvys, savo pelekuose turėjusios šešis ar septynis "pirštus". Nevisiškai aišku, kodėl išgyveno "penkiapirštės" žuvys. Spėjama, kad mažiau kaulų turintys pelekai galėjo greičiau sustiprėti ir taip įgyti pranašumą prieš pelekus su daugiau kaulų.

Kodėl yra kažkas, o ne nieko?

Štai į šį klausimą atsakymo dar niekas nepateikė.