Laisvės alėjoje įsikūrę paslaugų tiekėjai po didžiųjų metų švenčių sėdi be darbo – kirpėjos, pardavėjos ir kavinių šeimininkai skundžiasi, kad klientų sausį gerokai sumažėjo.

Apsikirpo prieš šventes

Jeigu staiga prireiktų vakarinės šukuosenos arba pasitrumpinti plaukus, ko gero, iš anksto užsirašyti pas specialistą šiomis dienomis nebūtina – Laisvės alėjoje veikia daugiau kaip penkios kirpyklos, kurių klientų registracijos sąsiuviniai beveik tušti.

"Prašom, užeikite, galime apkirpti ir dabar", – vienos kirpyklos duris pravėrusiems žurnalistams pasiūlė žurnalą varčiusi kirpėja. Ji pasiskundė, kad sausį dirbti neapsimoka, nes esą visi klientai apsikirpo prieš šventes.

Moterų juoko ir šurmulio net ir sunkiausią metų mėnesį netrūksta nuo seno S.Daukanto gatvėje veikiančioje vadinamojoje jaunimo kirpykloje. Tačiau didžiąją dalį žmonių čia sudaro ne klientai, bet kirpėjos.

Prieš 35-erius metus kirpyklą atidariusios, vėliau akcijas išsipirkusios ir kirpykloje šeimininkaujančios kirpėjos abejoja, ar dabar pavyktų išgyventi, jeigu tektų mokėti nuomos mokestį.

"Gerai, kad kirpykla yra mūsų nuosavybė, pačios tvarkomės, nustatome kainas ir niekam netarnaujame, – džiaugėsi Regina Grimalauskienė. – Tačiau samdome direktorių, buhalterę, reikia mokėti už komunalinius patarnavimus, išlaidų netrūksta."

Emigruotų, jei ne vaikai

Jos kolegė kirpėja Diana Grunskytė skundėsi, kad nuo 8 val. ryto atėjusi į darbą didžiąją laiko dalį ji laukė klientų.

"Kol kas apkirpau tik vieną žmogų, uždirbau 20 litų ir nežinau, ar dar kas nors šiandien ateis, – svarstė D.Grunskytė. Ji su kolegėmis dažnai pakalba apie galimybę emigruoti. Esą jeigu neturėtų mažamečių vaikų, kuriais reikia rūpintis, tikriausiai visos būtų susikrovusios lagaminus.

"Amerika, Airija, bet kuri šalis, kurioje turime giminių ir draugų. Kirpėjai gerai mokėti kalbos nebūtina, svarbu gerai kirpti", – plačiai nusišypsojo 24 metus iš šio amato gyvenanti Diana.

Kirpėjas nuo emigracijos sulaiko ir nostalgija bei prisirišimas prie kirpyklos. Visos aštuonios kirpėjos puikiai prisimena Kauno šukuosenų madas 1980-aisiais ir džiaugiasi, kad kai kurie klientai kirpyklos neišdavė iki šių dienų.

"Sukelti plaukai, daug vėlimo, – stvėrusi 1964-ųjų šukuosenų žurnalą apie į madą grįžtančius kirpimus pradėjo kalbėti D.Grunskytė. – Dabar praverčia seni žurnalai, kuriuose yra daug kirpimo pavyzdžių."

Vilioja nuolaidomis

Nuolatinių klientų būriu besididžiuojanti "Mažoji Indija" sausį priversta gyventi iš kuklesnio uždarbio. Parduotuvėje dirbanti Auksuolė Kontinienė sako, kad sandoriai dėl didesnių pirkinių sudaryti gruodį. Dabar kauniečiai ateina įsigyti smilkalų, knygų, įvairių smulkmenų.

Tiesa, būna ir išimčių. Prie pat įeigos į parduotuvę pastatytą tikmedžio spinta – kažkam parduota. A.Kontinienė paaiškino, kad šis tūkstančio litų vertės baldas parduotas dar prieš šventes. Tačiau pirkėjai neskuba jo atsiimti.

Solidaus amžiaus porai pasiteiravus, ar dar galioja šventinės nuolaidos baldams, indiškų prekių specialistė Auksuolė maloniai nusišypsojo ir, padrąsinusi potencialius pirkėjus apžiūrėti baldus, užtikrino, kad bus galima derėtis.

"Jeigu susidomėsite, tikrai pritaikysime nuolaidą", – sakė ji ir pridūrė, kad neturėtų kilti problemų ir dėl baldų atvežimo – "Mažoji Indija" samdo vairuotoją.

Žiemą populiarūs rankdarbiai

Parduotuvės "Lino namai" vedėjai Arūnei Marcinkevičienei sausis nebaugus – pirkėjų, nors ir mažiau, vis dar yra.

"Perka siūlus suknelėms nerti, audinius užuolaidoms siūdinti, – vardijo A.Marcinkevičienė. – Žiemą moterys užsiima rankdarbiais ir dėl to klientų dar turiu."

Paklausta, kokius audinius moterys perka, Arūnė pasistiebė prie sieninės lentynos ir nukėlė žalsvo lininio audinio ritinį.

"Iš jo pasiūdintos užuolaidos sukuria jaukumą namuose, o šitos... – braukdama per spalvingų ir šviesių atspalvių ritinių krūvelę tęsia moteris... – labiausiai tinka vaikų ir laisvalaikio kambariui."

Biržų fabriko "Siūlas" produkcija prekiaujantys "Lino namai" sunkmečiu kainų nei mažino, nei didino. Esą kol kas kauniečiams įkandamos prieš kelerius metus nustatytos kainos.

Dviejų vaikų – keturiolikmečio ir septyniolikmetės – mama Arūnė džiaugiasi savo darbo vieta, nes dirbti jaukioje parduotuvėje ir bendrauti su klientais jai patinka.

"Algos nemažino, ją moka laiku, tai ir skųstis negaliu", – sakė A.Marcinkevičienė. Tiesa, ji pripažįsta, kad sunkmečiu šeimos biudžetas šiek tiek sumažėjo ir dabar ji jau negalinti vaikams skirti tiek pinigų, kiek galėdavo anksčiau. Tačiau esą juos palepina močiutė.

Valgytojų gretos išretėjo

Vienu iš Laisvės alėjos simbolių laikomoje senojoje "Spurginėje" per pietus laisvų vietų nebūna, tačiau popiet kavinė ištuštėja.

"Moksleiviams ir studentams buvo atostogos ir iškart tai pajutome", – lankytojų pirmosiomis sausio savaitėmis pasigedo Julija Skiparienė, "Spurginei" vadovaujanti nuo 1985-ųjų. Dešimties rūšių spurgas ir pyragėlius čia pat, už kavinės sienos, kepančios konditerės skaičiuoja, kad per dieną kauniečiai suvalgo apie 500–600 pyragaičių. Populiariausios – spurgos su džemu. Jaunimas mėgsta spurgas ir pyragaičius su varškės ir mėsos įdarais.

Daugiau kaip dvidešimt metų kepėjoms vadovaujanti J.Skiparienė džiaugiasi, kad per šį sunkmetį nereikėjo atsisveikinti nė su viena darbuotoja, tačiau jų uždarbiai truputį sumažėjo. Ji nerimauja dėl "Spurginės" ateities, nes esą išlaidos žaliavoms ir komunaliniams mokesčiams didėja.

Renkasi pagal kainą

Sumažėjus lankytojų srautui, restorano "Miesto sodas" vadovai ėmėsi įvairių akcijų tikėdamiesi pritraukti daugiau kauniečių. Pavyzdžiui, dabar dienos pietus galima valgyti iki 15 valandos. Beje, kasdien dienos pietums siūlomi trys patiekalai, iš kurių galima pasirinkti labiausiai patinkantį.

"Anksčiau vakarais daugiau lankytojų sulaukdavome, o dabar labiau orientuojamės į pietų metą, tapome pietų restoranu", – apie pokyčius kalbėjo Daina Burnickaitė. Ji pastebi, kad kiekvienais metais sausį ir vasarį lankytojų sumažėja, o pavasarį svečių ir vėl lankosi daugiau.

Kur kas daugiau įvairių Laisvės alėjoje įsikūrusių įstaigų ir įmonių darbuotojų per pietus galima sutikti savivaldybės valgykloje, kurią neseniai išsinuomojo restoranas "Bernelių užeiga". Ko gero, vienas pagrindinių čia besilankančiųjų motyvų yra gera kaina. Brangiausias patiekalas kainuoja iki 10 litų. Pavyzdžiui, lėkštė avižinės košės kainuoja 2 litus, sriuba – tiek pat. Salotos kainuoja nuo 2 iki 3,50 lito, o karštieji patiekalai – apie 5–7 litus. Dar viena ir sunkmečiu klientų srautu nesiskundžianti valgykla yra pašto darbuotojams skirta užkandinė. Kavinėje, kurią sunkoka rasti, bet vietiniai puikiai žino, papietauti galima už 5–6 litus.