Kodėl nuvertus Lenino paminklą per 17 metų jo vietoje Lukiškių aikštėje taip ir neiškilo monumentas Laisvei? Atsakymai – gluminantys.
Ilgametis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė atviras – nebuvo nė vienos rimtos priežasties, galėjusios sukliudyti aikštės tvarkymo darbus ir monumento statybą. Esą šio klausimo sprendimas nuo pat pradžių sąmoningai vilkinamas.
Nors aikštės pertvarkymo konkurso sąlygos parengtos prieš dvejus trejus metus, dėl įvairiausių formalumų, neva trūkstamų parašų, konkursas buvo atidėliojamas.
Nuolat kas nors trukdo
Ilgametis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė atviras – nebuvo nė vienos rimtos priežasties, galėjusios sukliudyti aikštės tvarkymo darbus ir monumento statybą. Esą šio klausimo sprendimas nuo pat pradžių sąmoningai vilkinamas.
Nors aikštės pertvarkymo konkurso sąlygos parengtos prieš dvejus trejus metus, dėl įvairiausių formalumų, neva trūkstamų parašų, konkursas buvo atidėliojamas.
Be to, tvarkant Gedimino prospektą, trečiajame etape buvo numatyta ir Lukiškių aikštės rekonstrukcija, tačiau ši sąlyga vėliau iš darbų sąrašo išnyko. Šiandien prospekto dalis sutvarkyta, o aikštė vis dar dvelkia sovietmečiu.
„Kaip galima paaiškinti tuos nesibaigiančius žaidimus, lyg aikštė būtų ypatingas atvejis? Atrodo, tarsi nenorima jos sutvarkyti. Mano versija tik hipotezė, bet aš aikštę vertinu kaip lakmuso popierėlį. Kai ją rekonstruosime, būsime nepriklausoma valstybė, o dabar – priklausoma“, – užuominomis kalbėjo K.Pempė.
Paprašytas patikslinti įtarimus, architektas tepasakė, jog dėl darbų vilkinimo aikštę lieka paskelbti paminklu, grąžinti joje stovėjusį monumentą (Lenino paminklą – red. past.) ir saugoti kaip simbolį. Esą simbolių kalba pasaulyje paveiki ir reikšminga.
Sostinės Bermudų trikampis
Lukiškių aikštė jau tapo sostinės Bermudų trikampiu, suryjančiu pertvarkos idėjas ir joms skiriamus milijonus.
Apie Lukiškių aikštės rekonstrukciją kalbama nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Prieš dešimtmetį Seimo nutarimu aikštė buvo pripažinta valstybės reprezentacijos vieta, kurioje privalo atsirasti monumentas kritusiems už Lietuvos laisvę.
Po ketverių metų Vilniaus meras Artūras Zuokas sudarė komisiją, turėjusią parengti Lukiškių aikštės tvarkymo planą. Komisijoje dirbo žymiausi Lietuvos architektai, paminklosaugininkai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos vadovai.
Komisijos nariu paskirtas Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas K.Pempė tvirtino, kad nebuvo pakviestas nė į vieną posėdį. Peršasi išvada, jog komisija realiai niekada ir nedirbo.
Pernai miestui vadovavęs A.Zuokas prabilo apie rengiamą tarptautinį Lukiškių aikštės rekonstrukcijos konkursą. Vilniaus taryba buvo patvirtinusi ir konkurso sąlygas, pagal kurias aikštė ir greta jos stovintis Lietuvos ypatingojo archyvo pastatas (buvę KGB rūmai) privalėjo užpildyti architektūrinę erdvę tarp Profsąjungų rūmų, Gedimino prospekto bei kairiojo Neries kranto. Be to, aikštėje turėjo iškilti monumentas Laisvei.
Dar daugiau – buvo suplanuota konkursą rengti dviem etapais. Į antrą etapą vertinimo komisija turėjo atrinkti 7 geriausius projektus, už kuriuos žadėti 10 tūkst. litų honorarai. Konkurso prizininkams numatyti gerokai didesni paskatinimai.
Pavyzdžiui, trečios vietos laimėtojui žadėta sumokėti 65 tūkst. litų, o pirmos vietos prizininkui įteikti 150 tūkst. litų premiją. Iš viso konkursui numatyta skirti 45 mln. litų – dalį šių pinigų turėjo parūpinti Seimas, Vyriausybė ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Tikėtasi pritraukti ir privačių lėšų. Atnaujinta aikšte vilniečius norėta nudžiuginti 2009 m., tačiau projektas įstrigo valdininkų stalčiuose.
A.Zuokas jaučiasi ramus
Mero postą po rinkimų praradęs A.Zuokas tikino, kad Lukiškių aikštės konkursas nėra nutrauktas, tik įstrigęs Vyriausybės ir Seimo koridoriuose.
Esą savivaldybė pernai įvykdė pirmą konkurso etapą, kuriame aikštės atnaujinimo idėjomis pasidalijo apie 20 dalyvių iš Lietuvos. Iš jų buvo atrinkti ir miesto Rotušėje bei savivaldybėje eksponuojami 7 geriausi darbai. Ar laimėtojams buvo atlyginta finansiškai, A.Zuokas nepamena. Iš viso pirmam etapui savivaldybė skyrė pusę milijono litų.
A.Zuoko tikinimu, savivaldybė savo darbą atliko – parengė konkurso sąlygas, suformavo teritoriją, skyrė dalį lėšų. Tačiau aikštė yra nacionalinis projektas, už jį atsakingas ne tik miestas, bet ir Seimas bei Vyriausybė.
Atrinktų idėjų pagrindu dabar turėtų būti rengiamos sąlygos antram etapui, skelbiamas konkursas ir laimėjęs projektas realizuojamas. Jam finansavimą privalo numatyti Seimas, o Vyriausybė turėtų parengti planą, kaip lėšas panaudoti.
Visiška painiava
Šią savaitę Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas prabilo apie tai, kad Vyriausybė nutraukia Lukiškių aikštės rekonstrukcijos finansavimą. Esą darbai guls tik ant Vilniaus miesto savivaldybės pečių. O kur dingo žadėtieji 45 mln.?
Premjeras Gediminas Kirkilas tikino, kad Lukiškių aikštė – Vilniaus savivaldybės rūpestis, todėl šio projekto Vyriausybė finansuoti neketina. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas patvirtino, kad lėšų Lukiškių aikštės rekonstrukcijai nebus skiriama iš valstybės biudžeto, nes tokio projekto Seimas nesvarstė.
Projektą iki birželio 13 d. Seimui privalėjusi pateikti pati Vilniaus miesto savivaldybė to nepadarė.
Meras – optimistas
Įdomu tai, kad parengti projektą Seimui privalėjo dabartinė Vilniaus miesto valdžia su meru J.Imbrasu priešakyje. Kodėl meras nuolankiai sutiko užsikrauti Lukiškių projektą ant savų pečių?
Nuo balandžio Vilniui vadovaujantis J.Imbrasas patikino, kad nebuvo prasmės prašyti Seimo pagalbos, nes esą dar birželį už konkursą buvusi atsakinga Vyriausybė. Kodėl pastaroji nusprendė Lukiškių aikštės rekonstrukciją užkrauti savivaldybei ant pečių – J.Imbrasas atsakyti negalėjo. Kuo baigėsi A.Zuoko pusę milijono litų kainavusi iniciatyva sutvarkyti aikštę – dabartinis meras irgi nežino.
„Jeigu Vyriausybė tada ėmėsi iš naujo organizuoti (konkursą – red. past.), tai dėl ano (A.Zuoko organizuoto –red. past.) kažkas buvo neaišku, ar neužbaigtas procesas. Aš detalių nežinau“, – tikino J.Imbrasas.
Tad šiuo metu organizuojamas nežinia kelintas konkursas, už kurį dabar atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Kur yra dar nuo nepriklausomybės atkūrimo aikštei žadėti milijonai – taip pat niekas atsakyti negali. J.Imbrasas tikisi, kad šis konkursas bus paskutinis ir po jo galiausiai prasidės realūs darbai sovietmečio reliktu vadinamoje aikštėje. Šiuo metu, mero tikinimu, Savivaldybės mieto plėtros departamentas baigia rengti konkurso sąlygas. Konkursas turėtų būti paskelbtas dar iki šių metų pabaigos.
Tiesa, kas finansuos rekonstrukcijos darbus – irgi neaišku. Aikštės tvarkymas turėtų atsieiti keliasdešimt milijonų litų, kurių savivaldybė neturi. Tikimasi sulaukti paramos iš valstybės biudžeto ir pritraukti privačių lėšų. J.Imbraso tikinimu, jeigu valstybė neatsuks nugaros, atnaujinta Lukiškių aikšte ir paminklu Laisvei vilniečiai galėtų džiaugtis jau 2009 m.
Naujausi komentarai