Pereiti į pagrindinį turinį

Ligoninę išvarys elektrinių dūmai?

2013-02-12 10:38
Ligoninę išvarys elektrinių dūmai?
Ligoninę išvarys elektrinių dūmai? / Artūro Morozovo nuotr.

Mažos biokuro katilinės nelaikomos dideliais taršos šaltiniais, tačiau kas atsitinka, kai daug jų atsiranda vienoje vietoje? Miesto valdžios palaiminimą gavusių biokuro katilinių kaminai gali apsupti net gydymo įstaigą.

Išdygs ligonių panosėje

Taikos prospekte esantis Respublikinės Kauno ligoninės Vertebroneurologijos skyrius atsidūrė lyg laužo epicentre. Per šią žiemą netoli ligoninės pastato jau užkurtos dvi biokuro katilinės iš Vakarų pusės, dar dvi katilinės savo kaminus ketina kelti iš Rytų. Viena iš jų – visai šalia ligoninės.

„Mes čia jau dirbame 25 metus, kasdien turime apie šimtą ligonių, nekalbant apie personalą, o viena katilinė ketina pradėti veiklą mažiau nei už šimto metrų. Vis dėlto apie galimą poveikį sveikatai nieko nežinome ir nesame informuojami“, – susirūpinimo neslėpė Respublikinės Kauno ligoninės Vertebroneurologijos skyriaus vedėjas Jonas Marengolcas.

Naudojasi lanksčiu įstatymu

Maždaug už 600 m nuo ligoninės į vakarus esanti katilinė „GECO Kaunas“ jau veikia visu pajėgumu, o maždaug už 900 m į pietvakarius įsikūrusi „Lorizon Energy“ katilinė baigia derinti veiklos parametrus ir netrukus taps visaverte šilumos energijos gamybos rinkos dalyve. 

Į rinką veržiasi dar dvi netoli ligoninės sklypus nužiūrėjusios katilinės. Pietryčiuose, už maždaug 450 m galingą jėgainę statyti nori bendrovė „Okseta“, o šalia ligoninės įsikurti pageidautų „Kolekta“, ketinanti užkurti kone 20 megavatų (MW) galios katilinę.

Trims iš šių išvardytų keturių katilinių nė nereikia poveikio aplinkai vertinimo, nes jų galia nesiekia 20 MW. Taigi nenuostabu, kad dviejų katilinių deklaruojama galia – 19,8 MW.

„Verslininkai įsigudrino rengti mažesnes katilines, tačiau pastatyti jų daug. Kiekvienos katilinės atskirai skleidžiama tarša nebus didelė, tačiau objektai vienas prie kito yra arti, todėl jų skleidžiamą taršą reikia sudėti“, – aiškino viešosios įstaigos „Kauno aplinkos kokybės tyrimai“ direktorius Juozas Kameneckas.

Visų keturių katilinių planuojama galia – beveik 100 MW.

Poveikis sveikatai netirtas

Amalių bendruomenės centro vadovas Vidas Pocius skaičiuoja, kad vien tik Petrašiūnų rajone ar šalia jo ketinama statyti arba modernizuoti kone dešimt katilinių.

„Čia susikoncentravo daugiausia ir pačios didžiausios katilinės, tačiau informacija apie tai nutylima arba jos visai nėra“, – kalbėjo V.Pocius.

Be jau minėtų kelių, palyginti nedidelių katilinių, jau gretai turėtų prasidėti Petrašiūnų elektrinės modernizavimo darbai, po kurių biokurą pradėsiančios kūrenti jėgainės šilumos gamybos pajėgumai per metus sieks 40–45 MW. Taip pat elektrinė galės pagaminti apie 15 MW elektros energijos. Netoli yra ir Kauno laisvoji ekonominė zona, kurioje planuojama statyti atliekų deginimo jėgainę.

„Visi suinteresuoti pigia šilumos energija, tačiau pigios šilumos kaina gali būti sveikata“, – perspėjo V.Pocius.

Kauno visuomenės sveikatos centras apie dygstančių katilinių keliamą susirūpinimą girdėjo, tačiau juo kol kas nesusidomėjo.

„Iš tos medžiagos, kurią turime, matome, kad teisės aktai nepažeidžiami ir mes problemų nematome. Gal kažkas yra suinteresuotas kelti triukšmą, bet stabdyti projektų neturime jokio pagrindo“, – abejingai katilinių plėtrą vertino centro direktorius Gintautas Kligys.

Šalia – ir konditerijos cechas

Dėl aplink dygstančių kaminų susirūpinusi Respublikinė Kauno ligoninė kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugo departamentą (RAAD). Šis nusprendė, kad arčiausiai ligoninės katilinę turintys statyti verslininkai poveikio aplinkai vertinimą atlikti privalės.

„Įstatymas to nereikalauja, tačiau kai reikalauja visuomenė, vertinimo galime pareikalauti ir mes“, – aiškino Kauno RAAD direktoriaus pavaduotojas Alfredas Vaišnoras.

Dėl augančio katilinių skaičiaus į Kauno RAAD kreipėsi ne tik ligoninės ir bendruomenės atstovai, tačiau ir kai kurių įmonių vadovai.

„Mūsų veiklai ta katilinė gal ir netrukdys, bet nemanau, kad jos kaimynystė tinkama šalia veikiančiam konditerijos cechui ir vos už 50 m esančiai ligoninei. Tegul atlieka poveikio aplinkai vertinimą. Jeigu jį atlikus paaiškės, kad katilinė niekam jokios reikšmingos žalos nedarys, tegul būna“, – sakė „Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.

Tarša sklis kilometrus

A.Vaišnoras aiškino, kad biokurą naudojančių katilinių plėtrą kontroliuoti būtų daug lengviau, jei savivaldybė turėtų patvirtinusi specialųjį planą, kuriame aiškiai matytųsi kiek ir kokio galingumo katilinių leidžiame statyti kiekviename miesto rajone. Savivaldybė tokio plano neparengė, tačiau neseniai pavedė J.Kameneckui atlikti skaičiavimus, kurie turėtų atskleisti, kokią taršą skleis visos planuojamos statyti biokuro katilinės.

„Jei matysis, kad normos viršijamos, Kauno RAAD daugiau katilinių statyti neturėtų leisti“, – vylėsi J.Kameneckas. Mokslų daktaras aiškino, kad katilinėse yra privalomi modernūs filtrai, tačiau tarša vis tiek gali sklisti kilometrus.

„Biokurą naudojančių katilinė skleidžiama tarša yra daug didesnė nei dujas naudojančių katilinių, bet mažesnė, nei kurenant anglimis“, – aiškino J.Kameneckas.

Bendruomenės balsas negirdimas

V.Pocius baiminasi, kad J.Kamenecko tyrimas ir bendruomenės pasipiktinimas biokuro katilinių plėtros nesustabdys.

„Pavyzdžiui, Petrašiūnų gyventojai aiškiai pasakė, kad nepageidauja modernizuoti Petrašiūnų elektrinę, tačiau žmonių nuomonės niekas nepaklausė. Vis girdime, kad aplinkosaugininkai kontroliuos, ar katilinės neskleidžia pernelyg daug taršos. Kaip jie kontroliuos, jei net neturi laboratorijos tokiems tyrimams atlikti?“ – stebėjosi V.Pocius.

V.Pocius teigia pastebintis, kad poveikį sveikatai ir aplinkai vertinantys specialistai Lietuvoje dažnai į vertinimą neįtraukią kai kurių svarbių elementų. Pavyzdžiui, ne visada atsižvelgiama į tai, kad biokurui vežti reikalingi dideli sunkvežimių transporto srautai.

„O įskaičiuoti reikia viską. Jeigu tos katilinės bus atidarytos, teks iškelti ligoninę, sunkvežimiai ne tik kels taršą, bet ir išmals kelius. Tad verta apskaičiuoti, ar ta pigesnė šilumos energija išties bus pigesnė“, – dėstė V.Pocius.


Planuojamos arba neseniai atidarytos biokuro katilinės:

Taikos pr. 104A

Elektrėnų g.10L

Jėgainės g. 12 (rekonstrukcija)

R.Kalantos g. 49

Taikos pr. 114M

Biruliškių g. 64A

Raudondvario 7 takas 4

Varnių g. 48

Pramonės pr. 4

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų