Kiekvienais metais vykstantis Kauno gatvių duobių lyginimas panašus į kovą su vėjo malūnais. Vienintelė išeitis – susidėvėjusių kelių rekonstrukcija.

Tradicinės bėdos

„Kaune pavasario pradžios ženklu galima laikyti ir gausiai atsiveriančias duobes“, – liūdnai juokavo kaunietis Romas Žebrauskas, keisdamas savo automobiliui ratą prie vienos iš daugelio atsivėrusių duobių. Jis sakė jau užfiksavęs įvykį policijoje ir būtinai prašys kompensacijos iš savivaldybės už sulankstytą automobilio ratlankį ir sprogusią padangą. Tokių įvairavusių į duobes vairuotojų labai padaugėja vos tik pradėjus trauktis žiemos šalčiams. Nuo praėjusių metų savivaldybė jiems turės išmokėti per 100 tūkst. litų kompensacijoms už patirtą žalą neprižiūrimuose keliuose.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Andriuška minėjo, kad sudėtingiausias laikotarpis būna, kol vidutinė paros oro temperatūra nepasiekia 5 laipsnių šilumos. „Iki tol kloti asfalto negalima, nes jis suskeldėtų ir pinigai būtų išmesti tuščiai. Todėl iki šiltesnių orų kelininkai laikinai duobes užtaiso skalda. Paprastai intensyviausiai lopyti gatves įmanoma pradėti gegužę“, – aiškino A.Andriuška.

Lėšų – ašaros

Kauno duobėms sutvarkyti šiemet kol kas skirta vos 43 tūkst. litų. Pernai bendrovė KRG gavo trigubai daugiau lėšų. Savivaldybės tarnautojai neslepia, kad už šių metų pinigus pavyks sutvarkyti tik labiausiai duobėtus ruožus. Tad vairuotojai turės būti budrūs ir po gatvių lopymo darbymečio.

Su savivaldybe sutartį pasirašiusi įmonė „Kauno tiltai“ už skirtas lėšas, atšilus orams, tegalės suremontuoti 321,4 kv. m duobių. „Vis dėlto, net ir gavus daugiau lėšų, gatvių būklė pagerėtų tik laikinai. Daugumos gatvių danga yra labai prasta, todėl po remonto šalia užtaisytosios bet kada gali atsiverti dar kelios naujos. Kai kurios gatvės, tiestos soviemečiu, nebeatitinka šių dienų reikalavimų, jų pagrindai netinkami šių dienų eismo intensyvumui, be to, jos ir nebuvo tinkamai nutiestos, nes sovietmečiu paprastai statybines medžiagas vogė. Todėl kai kurios gatvės neturi elementarių sudėtinių pagrindų sluoksnių“, – aiškino A.Andriuška.

Kauno gatvių būklė labai suprastėjo 2008–2009 m., kai dėl sunkmečio nuspręsta minimaliai tvarkyti gatves. Nuo tada duobių problema kiekvienais metais vis aštrėja. Vis daugiau jų reikia iš pagrindų atnaujinti.

Kol kas rekonstrukcijos projektų nėra daug. Šiais metais bus atnaujinamas A.Juozapavičius prospektas, toliau remontuojama Technikumo gatvė. Daugiau didesnių projektų nėra numatyta.

Pinigai – dar ne viskas

Tai, kad vien lopant duobes gatvių būklė nepagerės, rodo ir sostinės pavyzdys. Vilniuje gatvių tinklas sudaro apie 1000 km, Kaune – 900 km. Skirtumas nėra itin didelis, tačiau sostinėje gatvėms prižiūrėti kiekvienais metais išleidžiama maždaug dvigubai daugiau. 2010 m. Vilniuje buvo skirta 36 mln. litų, Kaune – 17,3 mln. litų. Pernai sostinėje išleista 18,5 mln. litų, Kaune – 10 mln. litų.

Teigti, kad sostinės gatvės dvigubai mažiau duobėtos, būtų neteisinga – senose gatvėse greitai vėl atsiveria krateriai. Vilniaus savivaldybė, įvertinusi tvarkingų gatvių svarbą miestui, gyventojams, ekonomikai, rengia galimybių studiją pagrindinėms miesto gatvėms rekonstruoti. Jų bendras ilgis sudaro apie 115 km, t. y. iš viso planuojama rekonstruoti apie 2 mln. kv. m gatvių dangos. Projektą sostinė ketina įgyvendinti pagal viešosios ir privačios partnerystės sutartį. Panašiai daryti manoma ir Kaune. Kauno savivaldybė 2011 m., matydama prastą gatvių būklę, planavo 100 mln. litų vertės pagrindinių miesto gatvių rekonstrukciją pagal viešosios ir privačios partnerystės sutartį, tačiau šio projekto ateitis kol kas labai miglota.

Akivaizdus rekonstrukcijos ekonominio efektyvumo įrodymas – kelios atnaujintos Kauno gatvės. Tarp jų – H. ir O.Minkovskių gatvė, dalis Savanorių prospekto, Europos prospektas, Utenos gatvė ir kt. Jose jau kelerius metus nebuvo atsivėrusi nė mažiausia duobelė. Be to, gatves rekonstravę rangovai pagal sutartis yra suteikę penkerių metų garantiją atliktiems darbams.

„Jei tik aptvarkomos labiausiai pažeistos kelių dangos, pagrindinės problemos išlieka. Čia panašiai kaip dantų gydymas vaistais nuo skausmo, kai nėra šalinama pagrindinė priežastis, o priimamas laikinas sprendimas. Iš esmės nuo duobių gali apsaugoti tik gatvės rekonstrukcija, kai sustiprinami gatvių pagrindai ir sena asfalto danga keičiama nauja“, – kalbėjo A.Andriuška.

Išeičių yra

Gatvių rekonstrukcija kainuoja gana daug. A.Juozapavičius prospekto remontas atsieis per 40 mln. litų. „Bet, jei rastume daugiau pinigų pagrindiniams miesto keliams atnaujinti, sutaupytume daug lėšų, tenkančių nuolatiniam duobių remontui“, – teigė A.Andriuška.

Atrodo, tai neįgyvendinama, kai miesto biudžetas ir taip skurdus. Vis dėlto išeičių galima rasti. Minėtos įmonės „Kauno tiltai“ plėtros direktorius Vitoldas Sapožnikovas mano, kad vienas iš būdų – savivaldybėms su rangovais sudaryti viešosios ir privačios partnerystės sutartį. „Savivaldybei nereikėtų iškart mokėti didelės sumos – ji būtų išdalyta 10 metų laikotarpiui, o miesto gyventojai važinėtų sutvarkytomis gatvėmis“, – aiškino V.Sapožnikovas.

Jo teigimu, „Kauno tiltai“ dalyvautų tokio pobūdžio konkursuose ir galėtų sudaryti atidėto mokėjimo sutartis stambiems projektams.

Tokios ilgalaikės mokėjimo sutartys taikomos jau ne tik užsienio valstybėse, bet ir Druskininkų bei Alytaus savivaldybės. Pavyzdžiui, Druskininkai užsimojo atnaujinti didžiąją dalį savo gatvių už 62,4 mln. litų, o šias lėšas išmokės per 15 metų. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, kad rangovai kapitališkai atnaujino didžiąją dalį pagrindinių gatvių ir kai kurių kaimo kelių. „Iki tol tekdavo nuolat leisti pinigus lopant gaves. Tai buvo begalinis procesas. Dabar ilgam atsikratėme skaudžių ir neišvengiamų biudžeto išlaidų duobėms tvarkyti“, – džiaugėsi meras.