Atrodo, kad, artėjant šaltajam sezonui, kauniečių laukia ypatingi išbandymai – „Kauno vandenys“ vengia tvarkyti trūkusius vamzdžius. Situacija intriguojama: savivaldybės įmonė atsisako paklusti savivaldybės administracijos direktoriui.

Nusiplovė rankas

Pačioje miesto širdyje, Laisvės alėjos 51 a ir 51 b namuose, įsikūrusios bendrovės ir biurai be vandens gyvena jau nuo spalio 1 d. Tą dieną vandentiekio tinkluose, esančiuose tarp šių dviejų namų, įvyko avarija – iš trūkusių vamzdžių po žeme ištekėjo beveik 1 000 kub. m vandens.

Čia įsikūrę verslininkai nedelsdami kreipėsi į savivaldybės įmonę „Kauno vandenys“, tikėdamiesi, kad problema bus operatyviai išspręsta. Bėdos ištiktus žmones, mokančius mokesčius už vandenį šiai įmonei, gautas atsakymas suglumino.

Įmonės technikos direktorius, miesto tarybos narys socialdemokratas Valys Venslovas, informavo, kad atkarpa tarp namų įmonei nepriklauso – esą tai savivaldybės žemė, tad ir problemos niekas nespręs be nurodymo iš miesto valdžios.

„Kauno diena“ išsiaiškino įdomų faktą: nurodymą iš savivaldybės „Kauno vandenys“ gavo, tačiau ir toliau nejudino nė piršto.

Kasimo darbai – būtini

Įstaigų savininkai tą pačią dieną raštu kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių Dainių Ratkelį, tačiau atsakymo nesulaukė. Savaitę vertęsi be vandens, verslininkai dar kartą jam parašė raštą.

Nesulaukę atsakymo ir antrą kartą, avarijos priežastis žmonės bandė likviduoti savo jėgomis, tačiau be kasimo darbų sutvarkyti vandentiekio nepavyko.

Nukentėjusiesiems pavyko išsiaiškinti, kad kasimo darbus gali atlikti tik „Kauno vandenys“, tačiau savivaldybės įmonė to net nesirengė daryti.

Susigėrė po pamatais

„Taip gyvename jau 10 dienų. Avarijos likviduotojų nesulaukėme, užtat gavome kvietimą į savivaldybės ekstremalių situacijų komisiją“, – pasakojo apie keistą įvykių eigą Laisvės alėjos 51 a name įsikūrusio užuolaidų salono „Domantė“ savininkė Danutė Vaitiekūnaitė.

„Baisiausia tai, kad po šalia esančio namo pamatais susigėrė toks kiekis vandens“, – nuogąstavo ji.

Moteris rodė sieną rūsyje esančioje siuvykloje, kurią griovė tam, kad sustabdytų bėgantį vandenį. Deja, santechnikai buvo bejėgiai.

„Kiekvieną dieną skaičiuojame nuostolius – negalime vesti darbų saugos mokymų. Teko atšaukti visą spalio mėnesio grupę – beveik 30 žmonių. Kiekvieną dieną į tualetą nešame vandenį plastikiniais buteliais“, – sakė bendrovės „Saugaus darbo centras“ direktorė Jurgita Jankauskienė.

Pastate įsikūrę daug biurų – pradedant bankų padaliniais, baigiant viena seniausių Lietuvoje profesine darbuotojų sąjunga.

Privalo likviduoti

Savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis sakė puikiai susipažinęs su situacija. Jo teigimu, ši problema – ne savivaldybės. Jis pripažino, kad pastaruoju metu susiduria su sunkumais, bandydamas susikalbėti su socialdemokratų valdomais „Kauno vandenimis“.

„Spalio pirmą dieną, kai gavau gyventojų skundą, iškart parengėme visus dokumentus “Kauno vandenims„, tačiau jie nereagavo net raginami, – pasakojo D.Ratkelis. – Neliko nieko kito, kaip kviesti ekstremalių situacijų komisiją – aiškinsimės, kodėl ši įmonė atsisako vykdyti savo pareigas ir kaip galima pagelbėti žmonėms.“

„Pagal galiojančius įstatymus jie privalo likviduoti tokias avarijas, nes jie Kaune – vieninteliai viešieji vandens tiekėjai“, – apie „Kauno vandenų“ funkcijas kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.

Svetimo turto reikalai?

„Kauno vandenų“ technikos direktorius V.Venslovas, prabėgus 10 dienų po avarijos, laikėsi savo: „Tikrai negalime padėti.“

„Draugas, brolis ar sesuo mano prašytų, sakyčiau – mielu noru, tik sumokėkite į kasą ir sutvarkysime arba pasamdysime subrangovus“, – vaizdžiai kalbėjo V.Venslovas.

„Tai yra ne mūsų, o savivaldybės turtas. Čia yra išpūstas burbulas, gal kad dabar tie rinkimai... Visa savivaldybė sujudusi“, – aiškino technikos direktorius.

V.Venslovas, dirbantis savivaldybės įmonėje, kuriai priklauso žemės sklypas, po kuriuo įvyko avarija, ir toliau tvirtino, kad „Kauno vandenims“ kasinėti čia negalima.

„Į namą ateina vamzdžiai. Iki skaitiklio jie – mūsų, o kur jie išeina – mūsų nedomina. Tai gyventojų arba pastatą administruojančių įmonių reikalas. Negaliu nusižengti įstatymui, nes iškart man būtų “prikirpta", – teigė V.Venslovas.

Jo manymu, galima istorijos baigtis – D.Ratkelis turės skirti administracijos direktoriaus rezervo fondo lėšų, už kurias bus tvarkomas vamzdynas, arba tai turės atlikti patys žmonės už savo pinigus.