Ketvirtadienį "Siemens" arenoje praūžęs "Eurovizijos" nugalėtojos Helenos Paparizou koncertas buvo išties įspūdingas. Tikro garso muzika, ekspresyvūs šokiai ir, žinoma, galingas atlikėjos balsas užbūrė ne vieną. O ir pati dainininkė po koncerto negailėjo gražių žodžių apie Lietuvą.

– Ar pirmą kartą lankotės Lietuvoje?

– Taip. Tačiau atvykusi čia pasijaučiau kaip namie. Nes visą vaikystę gyvenau Švedijoje, kur tiek klimatas, tiek gamtovaizdis labai panašus į Lietuvos. Man patinka čia. Šalis nedidelė, tačiau visi žmonės labai mieli, labai jauku ir gera čia lankytis.

– Ar turėjote kokių nors lūkesčių prieš koncertą?

– Labai norėjau, kad visa salė šoktų, ir, atrodo, man tai pavyko. Kalbant atvirai, publikai atidaviau visą save, nes mačiau degančias žmonių akis, mačiau, kaip jie gaudo kiekvieną mano žvilgsnį, reaguoja į visus mano raginimus šėlti. Mano lūkesčiai išsipildė su kaupu.

– Vienas dainas dainavote anglų kalba, kitas – graikų. Kodėl toks pasirinkimas?

– Matote, viskas priklauso nuo dainos žodžių. Kartais anglų kalba gali išreikšti emocijas, o kartais jos tiesiog neužtenka. Man labai svarbu dainuoti graikiškai, nes tada daina būna daug prasmingesnė, aš save galiu labiau išreikšti, įsijausti.

– Per koncertus ne tik dainuojate, bet ir šokate. Iš kur tiek energijos?

– Jos aš turiu tikrai labai daug. O judėti scenoje dainuojant tiesiog būtina, nes reikia pradžiuginti ne tik žiūrovų ausį, bet ir patraukti akį. Visada reikia sugalvoti ką nors naujo ir originalaus.

– Kaip manote, kas lėmė jūsų sėkmę "Eurovizijos" atrankoje? Ar dainos pavadinimas "My number one" iš tiesų buvo lemtingas?

– Na, gal tai ir turėjo šiek tiek magiškos galios (juokiasi). Bet manau, kad visi nuopelnai turėtų būti priskiriami ne tik man, bet ir nuostabiai mano komandai, kuri padėjo pasiekti tokių puikių rezultatų. Jau vien čia, į Lietuvą, atkeliavau su 29 žmonių komanda. Todėl už sėkmę turiu būti dėkinga ir jiems.

Prisipažinsiu, tikrai daug dirbome tiek kurdami tos dainos muziką, tiek tekstą. Įdomiausia, kad per pasirodymą panaudoti šokio elementai ir muzikos instrumentai buvo surinkti iš įvairių Graikijos regionų. Taigi ta daina, muzika tarsi suvienijo visas šalies dalis.

– Nuo vaikystės gyvenote Švedijoje. Kodėl vėliau apsisprendėte pasilikti Graikijoje?

– Graikija man visada buvo svajonių šalis. Daugelį vasaros atostogų ten praleisdavau, o vieną dieną tiesiog nusprendžiau, kad turiu padaryti ką nors reikšmingo dėl jos. Taigi buvo dvi išeitys: stoti į kariuomenę arba laimėti "Eurovizijoje" (juokiasi).

– Ar norėtumėte dar kartą atvažiuoti į Lietuvą, surengti čia koncertą?

– Žinoma, tik kitomis sąlygomis. Norėčiau čia praleisti  ne dvi dienas, kaip dabar, bet bent jau penkias, kad galėčiau deramai su ja susipažinti. Lietuva man pasirodė mielas, mažas ir jaukus kraštas.