Kalba netaisyta. Šie žodžiai turbūt geriausiai apibūdina Vilniaus merą Juozą Imbrasą. Būtent dėl ne itin sklandžios šio politiko kalbos daug kas merą vadina ūkvedžiu.
Pažinti Vilniaus merą vien iš reportažų per žinias ir laikraščių – neįmanoma. Jis ne tik iš vyšnios krenta, kakta į stiklą atsimuša ar aplinkinius keiksnoja, bet ir miestu rūpinasi. Savaip. Tačiau, jo žodžiais tariant, geriau už buvusį merą Artūrą Zuoką.
Išskirtiniame interviu „Vilniaus dienai“ J.Imbrasas pasakojo, kaip jis rūpinasi savivaldybės darbuotojais, miesto ūkiu ir paprastais mirtingaisiais vilniečiais (mero kalba netaisyta).
– Nors pagal specialybę esate statybininkas inžinierius, tačiau politika užsiimate daugiau nei dešimtmetį. Kaip atsidūrėte didžiojoje politikoje?
– Tai jeigu statybininkas inžinierius – mūsų prezidentas, kitas prezidentas, tai ko čia Vilniaus meru negali būti? Statybininko profesija turi tam tikrų privalumų organizavimui, ūkininkavimui.
O kas yra miesto politika? Rūpi pačiai, kaip vaikas darželyje, kaip nuvažiuos į mokyklą su troleibusu, kaip į polikliniką nueiti, kad eilėje nestovėtum, kad gerai aptarnautų? Tai čia ir ūkis, ir politika. Kai man pasako pilietis – ai, aš ne politikas, aš nesidomiu politika, sakau, būk geru piliečiu ir jau būsi pusė politiko. Daugiau ir nereikia.
– Kartą Jums teko būti Vilniaus miesto meru. Tuomet – 1999 m. – vietą užleido partijos lyderis Rolandas Paksas, tapęs Ministru Pirmininku. Dabar miesto valdžios skeptras į Jūsų rankas atiteko tik po to, kai R.Paksas jo atsisakė. Ar tai reiškia, jog esate R.Pakso ginklanešys, o gal nuo jo priklausomas?
– 1999 m. tapau meru, nes, matyt, buvau geriausias iš tų, kurie buvo.
O dabar – kiekviena partija ieško geriausių sprendimų. Aš 10 metų taryboje. R.Paksas šiandien manęs daug ko klausia apie miesto gyvenimą. Jis atitrūkęs nuo miesto, nes aš daug daugiau įsigilinęs į tas problemas. O jis yra partijos pirmininkas. Natūraliai.
– Nuo pat pirmųjų Jūsų partijos vadovavimo dienų „Tvarkai ir teisingumui“ klijuojama verslininkų rėmėjos etiketė. Jūs pristatomi kaip Alfrido Putramento interesų gynėjai, „Eikos“ rėmėjai, kitų statytojų užtarėjai. Kuo Jūs geresni už buvusią valdžią, neslėpusią simpatijų koncernui „Rubicon group“?
– Kur mes ką stumiame? „Eikai“ leidome vieną pastatą padidinti vienu aukštu. Ot tai čia stebuklas Vilniuje! Taryba taip nusprendė.
O Pupinės klausimas? Sugriuvo čia pas mane pramonininkai, krūvą argumentų pateikė. „Audėjas“ senamiestyje turi fabrikus, šita, kur kojines gamina, kaip jinai, „Sparta“ – jos keturi direktoriai čia sėdėjo.
Brangiai pardavę savo sklypus jie pasistatytų ten pietinėje dalyje modernias gamyklas ir dar pinigų liktų. Ten galėtų dalis darbuotojų gyventi. Kur Jūs čia matote blogį?
– Tačiau į susitikimą su pramonininkais atėjo ir A.Putramentas. Jis tikino, kad buvo pakviestas vieno iš mero patarėjų.
– Liepiau pasakyti patarėjams, kad šitokių nesąmonių nebūtų. Niekas jo nekvietė, niekas neprašė. Aš jo tikrai nekviečiau. Visiškai man ir politiškai nenaudinga, kad jis čia ateitų. Nėra jam ko čia vaikščioti.
– Etikos sargams buvote apskųstas tiek Jūs, tiek vicemeras Arūnas Štaras, tiek socialdemokratų frakcijos seniūnė Jūratė Žeimienė. Ar tai reiškia, kad dabartinė valdžia nemoka atskirti savo ir visuomenės interesų?
– Ot, Imbrasas pasakė, kad Darius Šaluga kaip arklys po savivaldybę laksto vietoj to, kad vaiką žiūrėtų. Tai jie taip surašė gražiai!
Aš gi ne prieš tėvystės atostogas. Taip pasakiau todėl, kad jis to vaiko nežiūri, o laksto, visokias profsąjungas organizuoja. Kam tie skundai buvo surašyti? Kad jūs rašytumėte. Visa kita yra prielaidos.
O dėl A.Štaro – na, gal žmogus nesusiorientavo, bet kitame posėdyje jis svarstant „Eikos“ klausimą išėjo. Tai ką aš turiu daryt, vaikel? Pasakyk, kur korupcijos atvejis. Faktas nors vienas yra? Ar iškeltas koks nors įtarimas? Be A.Zuoko berniukų, D.Šalugos, kuriam iš mūsų tarybos konkretus skundas yra? Nedarykime iš prielaidų jokių tuštybių.
– Tai jūs manote, kad savivaldybėje korupcijos visiškai nėra?
– Na, vaike, aš negaliu visiškai garantuoti. Daug girdžiu iš piliečių, kad yra tokio biurokratizmo. Yra.
Pats, būdamas opozicijoje, su tuo susidūriau. Prašė žmonės padėti, kad kažkas klausimo nesprendžia. Nuėjau į Miesto plėtros departamentą – pusę metų ten guli raštas. Net nepačiupinėtas. Tai tokių dalykų esu girdėjęs, bet aš nesu tyrėjas, ne STT, negaliu pasakyti, ar darbuotojas už tai paėmė pinigus, ar nepaėmė.
– Kiek pakeitėte savivaldybės darbuotojų, užimančių vadovaujančius postus?
– Neskaičiavau. Galime paskaičiuoti: Socialinių reikalų departamente – naujas žmogus, Algimantui Šventickui nebuvo pasiūlyta Švietimo departamente, Darius Šalūga uždarytas pusiau, tai jau trys bus. Ką dar paskaičiuoti?
Tai čia kaip ir Vyriausybėje: pasikeitė Seimas, pasikeitė ir ministrai. Natūralus daiktas.
Nežiūrim mes, politiškai lojalūs darbuotojai ar ne. Mes žiūrim į kompetenciją. Ir kad nebūtų politiškai angažuotas. Aš buvau Taline, ten mus sutiko administracijos direktorius, kuris dirba 20 metų. O! Aš nustebau ir parvažiavęs sakiau – šitaip turi būti. Turi būti specialistai, kuriuos visi vertintų.
– Kada baigsis premijų lietus savivaldybės įmonėje „Vilniaus vandenys“? Kai nuostolingos įmonės vadovai lepinasi tūkstantinėmis premijomis, kyla klausimas: „gal vilniečiai per daug moka už vandenį?“
– 20 tūkst. litų priedas Broniui Miežutavičiui? Nežinau. Gal padarė gerą darbą? Aš šito skaičiaus negaliu komentuoti.
Priedas turi būti užtarnautas. Jeigu padarytas darbas, kuris atneš įmonei milijonus, ta premija nebaisi.
– Tuomet gal savivaldybė iš įmonės biudžeto galėtų taikyti kompensacijas smarvę dėl nuotekų kenčiantiems Lazdynų gyventojams, pavyzdžiui, sumažinti tarifą už vandenį?
– Aš truputį už tave daugiau žinau šitoje srityje, nepyk, ir tau pasakysiu labai aiškiai. Suteiksi precedentą vienai bobutei iš Lazdynų, kuriuose gyvena 40 tūkst. gyventojų, rytoj už durų stovės 10 tūkst. gyventojų.
Ne dėl to, kad būtų gaila tai bobutei vienai, bet negalime tokių žingsnių daryti. Bus modernizuota valykla, nebebus to kvapo, tik reikia pakentėti, nieko nepadarysi.
Naujausi komentarai