Visą šeštadienį Rotušės aikštėje dundės kalvių kūjai, puodžiai žies puodus, kaukšės audėjų staklės. Porai dienų miestas grįžo kelis šimtmečius atgal – į amatininkais garsėjusį Vilnių.

Vakar iškilmingomis amatininkų eitynėmis prasidėjusi Baltramiejaus mugė stebina lankytojus amatų cechų gausa: auksakaliai, medžio apdirbėjai, puodžiai, kalviai, staliai, odininkai ir batsiuviai, audėjai ir siuvėjai, stikliai, knygrišiai, senosios medicinos puoselėtojai. Kiekvienas, apsilankęs mugėje, turės ne tik kur akis paganyti, bet ir skrandį pamaloninti – paragauti specialių Renesanso patiekalų, keptų ant ugnies, bei pagal seną receptūrą gaminto šviežio alaus.

Renginį organizavusios Amatų gildijos atstovė Indrė Rutkauskaitė džiaugėsi, kad pavyko atgaivinti kadaise garsėjusias Vilniaus amatininkų dirbtuves.

Jos teigimu, kiekvienas mugės lankytojas čia gali ne tik pamatyti, kaip ugnyje įkaitinta geležis virsta įrankiu ar papuošalu, gaminamos naginės ar vyžos, audžiamos juostos, bet ir kaip atrodo senoviniai stiklo vitražai, iš molio žiesti puodai ar saulėje džiovintos varlės, saugančios nuo užkalbėjimų.

Mugėje nenuobodžiaus ir vaikai. Mažiuosius linksmins "Lėlės" teatro aktoriai vaidindami spektakliuose, o vakare ant scenos užlips čekų grupė "Remdih", kuri gros XIII–XVI a. Europos viduramžių muziką.

I.Rutkauskaitės teigimu, šiuo renginiu norėta parodyti, jog Lietuva garsėjo ne tik XIX a. kaimo tautodailės darbais, bet ir anksčiau veikusių amatininkų cechų dirbinių įvairove.

"Vėlyvaisiais viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu Vilnius buvo žinomas dėl savo amatų cechų kultūros. Tuo metu tai buvo klestintis miestas. Todėl projektu "Vilniaus amatų paveldas" nuspręsta supažindinti žmones su istorinėmis amatininkų dirbtuvėmis, kurios kadaise sostinei nešė didžiulę šlovę", – kalbėjo organizatorė.

Ji neneigė XIXa. tautodailės amato svarbos, kuris dažniausiai pristatomas kaip vienas svarbesnių kultūrinių Lietuvos meno palikimų. Bet tikino, kad ir amatininkų gildijos turėjo didelę įtaką augant šalies kultūrai.

Privilegija auksakaliams

1495 m. Šv. Baltramiejaus dienos (rugpjūčio 24-osios) išvakarėse Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmojo Vilniaus cecho statutą. Valdovo privilegija buvo suteikta auksakaliams. Nuo tada rugpjūčio 24-oji Vilniaus amatininkams tapo atmintina diena: svarbiausios cechų iškilmės vykdavo būtent per Šv. Baltramiejų.

Šeštadienio Baltramiejaus mugės programa

11 val. Amatininkų mugės pradžia.

13 val. Vilniaus teatro "Lėlė" spektaklis "Kiškių sukilimas" (Pagal K.Binkio poemą).

15 val. Senosios muzikos ir šokio trupės "Festa Cortese" branlinių šokių projektas "XVI a. prancūziški branliai".

16 val. Teatro "Žalia varna" ištraukos iš spektaklių "Peliukas Antanas" ir "Ežio vertas pašnekovas".

17 val. Šešėlinių lėlių gamyba.

19 val. Pameistrių paskelbimas meistrais.

20 val. Muzikos grupė "Remdih" (Čekija). XIII–XVI a. Europos viduramžių muzika.