Savivaldybės Transporto skyrius šiemet planuoja dar daugiau Kauno gatvių paženklinti termoplastiku ir dalyje Savanorių prospekto pirmąją eismo juostą skirti tik viešajam transportui.

Pradės nuo centro

Nemažas eismo srautas ir dideliais kiekiais pilta druska nugraužė didelę dalį Kauno gatves paženklinusių dažų. Jei oras bus palankus, savivaldybė kasmetinius ženklinimo darbus gali pradėti po kelių savaičių. Pirmiausia darbai bus atlikti centrinėje miesto dalyje, kurioje kelio danga kur kas geresnės būklės. Kai kelininkai užlopys duobes kituose miesto rajonuose, gatvės bus pradėtos ženklinti ir ten.

Šiais metais planuojama dar daugiau eismo juostų paženklinti termoplastiku. Juo ženklinti gatves vos ne keturis kartus brangiau nei dažais, bet pastebėta, kad plastiko tarnavimo laikas kur kas ilgesnis.

"Pernai plastiku paženklinta Kęstučio gatvė. Matome, kad joje ženklinimas kuo puikiausiai išsilaikė. Šiemet plastiku ketiname paženklinti žiedus, nes juose dažai nusitrina greičiausiai", – kalbėjo savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Siūlo žymėti dažais

Pastaruosius kelerius metus gatves dažais ir plastiku ženklino bendrovė "Eismo juosta". Netrukus sutartis baigsis, o savivaldybė skelbs naują gatvių ženklinimo konkursą.

"Eismo juostos" direktorė Laimutė Visockienė gatvių ženklinti plastiku nerekomenduoja. Jos teigimu, Kaune plastiko naudoti neapsimoka, nes dėl prastos gatvių dangos būklės jis laiko trumpai, o kainuoja labai brangiai. "Eismo juosta" kv. m nudažydavo už 17 litų, o tokį patį plotą plastiku pažymėdavo už 72 litus.

Moteris sako, kad pats geriausias variantas būtų, jei Kaune gatves galima būtų dažyti dukart per metus. Vilniuje gatvės žymimos plastiku.

"Kaunas pernai gatvėms ženklinti skyrė 500 tūkst. litų, o Vilnius – 2 mln. litų. Jaučiat jėgą?" – retoriškai klausė L.Visockienė.

Šiemet Kauno savivaldybė gatvėms ženklinti skyrė maždaug tiek pat lėšų, kiek ir pernai. Praėjusiais metais dar apie 300 tūkst. litų buvo gauta iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Jos indėlio tikimasi ir šiemet, tačiau direkcija išgyvena ne pačius geriausius laikus.

"Situacija nėra tragiška. Jeigu direkcija ir neskirs pinigų, vis tiek ženklinsime gatves, bet minimaliai", – sakė P.Keras.

Daugiau erdvės troleibusams

Šiemet taip pat planuojama įgyvendinti antrąjį tik viešajam transportui skirtų eismo juostų įrengimo etapą. Pernai tokios juostos atsirado keliose Kauno centrinės dalies gatvėse, tačiau, pavyzdžiui, Kęstučio ir K.Donelaičio gatvėse jos tik apeliavo į vairuotojų sąžinę. Vairuotojams leista apsiprasti su naujove. Šiose gatvėse nebuvo įrengti kelio ženklai, be kurių horizontalusis žymėjimas negalioja. Šiemet ženklus planuojama įrengti.

"Pastebėjome, kad tai vienintelis būdas, kuriuo mums pavyksta sureguliuoti chaotišką automobilių stovėjimą ir taip pašalinti iš pirmos juostos paliktus automobilius. Manau, kad eksperimentas pavyko. Jis išsprendė daug problemų", – įsitikinęs P.Keras.

Šiemet viešajam transportui skirtų juostų gali atsirasti dar daugiau. Jas ketinam įrengti keliose Savanorių prospekto atkarpose.

Kauno policijos atstovai pritaria, kad šis žingsnis gerokai pagerintų eismo sąlygas prospekte, tačiau sukeltų didelį netoli gyvenančių miestiečių nepasitenkinimą.

"Tik viešajam transportui skirta juosta reikalinga, bet miestas turėtų pagalvoti apie automobilių stovėjimo vietų įrengimą. Daug kas gatvėje automobilius palieka ne todėl, kad nori joje laikyti, o todėl, kad neturi kur laikyti", – kalbėjo Kauno policijos Kelių policijos valdybos Alfonsas Tarasevičius.