Vilniaus tarybos užmojis sekti Kauno pavyzdžiu ir priversti vilniečius kuopti aplinkines teritorijas papiktino ne tik pačius gyventojus. Mero Artūro Zuoko koalicijai priklausantis Juozas Antanaitis teigia, kad nutarimas esą pažeidžia įstatymus.

Kyla daug klausimų

Neseniai vykusiame Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje buvo nuspręsta, jog Vilniaus miestui būtų pravartu pasekti Kauno pavyzdžiu: sostinės daugiabučių namų savininkų bendrijoms, daugiabučių namų ir pastatų administratoriams priskirti atsakomybę už terotorijų švarą bei tvarką 20 metrų atstumu nuo pastatų. Naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų sausio 1 d. Miesto taryba tikisi, kad kasmet taip būtų sutaupoma apie 10 mln. litų.

Nors iki šio sostinės Tvarkymo ir švaros taisyklių papildymo įsigaliojimo dar yra laiko, miesto gyventojai nerimsta jau dabar. Gyventojams neaišku, už kurias teritorijas tiksliai jų pečius užguls atsakomybė ir kodėl apskritai jie to turėtų imtis?

Viename sostinės daugiabučių gyvenančiam vilniečiui Ričardui nutarimas atrodo daugiau nei graudžiai juokingas, nes jis ne tik apsunkins gyventojus finansine našta, tačiau gali sukelti ir dar daugiau chaoso.

"Kaune, pavyzdžiui, buvo nutarta, kad žmonės prižiūrės teritorijas 20 metrų atstumu nuo namų, tačiau iki šaligatvio. Dabar to nebuvo pasakyta. Jeigu šaligatvis yra už 3 metrų nuo mūsų namo, vadinasi, 20 metrų – jau visa gatvė. Tai nejaugi mes ir gatvę valysime?" – piktinosi Ričardas.

O kas prižiūrės tam tikrą atlikusią sklypo dalį, jeigu, pavyzdžiui, atstumas tarp namų yra 50 metrų, – žėrė klausimus jis.

Atsiriboja nuo atsakomybės

Vilnietis taip pat tikino, kad savivaldybė apskritai neturi jokio teisinio pagrindo atsakomybę už savo turimas žemes perleisti miesto gyventojams.

"Nutarimas prasilenkia su Civiliniu kodeksu: jame parašyta, kad turto savininkas atsakingas už turto priežiūrą. Tai jeigu namui priskirta žemė, o mūsų atveju ne tik priskirta, bet mes ją ir turime (naujos statybos name butą pirkome jau su žeme), mes žinome savo teritoriją ir ją tvarkome", – aiškino vyras.

Sostinės gyventoją Ričardą piktina ir tai, kad savivaldybė jau grasina bausianti nesitvarkančias bendrijas ar namų administratorius pinigine 2000 litų bauda, nors dar iki šiol pati savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Žadama, kad viską kontroliuos Miesto tvarkymo skyriaus specialistai bei Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

"Mes nuolat tvarkome net šalia esančius šaligatvius, nes savivaldybė ne tik jų nevalo, tačiau ir nepjauna žolės, neprižiūri nudžiūvusių medžių – juos mes atsodiname. Praėjusią žiemą jie mums visiškai nenuvalė gatvės. O mūsų žemė yra tik iki šaligatvio", – aiškino vyras.

Pasak jo, savivaldybė spekuliuoja terminais, nes kiekvienas statinys turi savo žemės, nors gyventojai tos žemės nuosavybės teise neturi. Jiems tam tikras žemės sklypas yra tiesiog priskirtas.
Pati savivaldybė šį tarybos sprendimą grindžia 2013 m. balandžio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje buvo nagrinėjama Kauno miesto situacija: "<…> namui priskirtina tvarkyti teritorija nebūtinai turi atitikti žemės sklypo sąvoką ir būti įregistruota nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju daugiabučių namų savininkų bendrijoms teritorija priskirta administraciniu aktu, t. y. ginčijamu sprendimu, ir šis paskyrimas negali būti tapatinamas su žemės sklypo suformavimu, kadangi teritorija priskiriama tik tvarkymo tikslais, nesukuriant kitų, nei apibrėžta taisyklėse, teisių ir pareigų. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčijamas aktas nurodyta apimtimi prieštarauja aukštesnės galios įstatymams <…>."

Įdomu, jog prieš tai tas pats teismas buvo pasisakęs, kad gyventojams privaloma tvarkyti tik nuosavą turtą ir įstatymo nustatyta tvarka priskirtą žemės sklypą. Kauno valdžia pasiekė savo, o Vilniaus valdžia tuo sėkmingai pasinaudojo.

Susimokės du kartus

Vilniaus tarybos sprendimui ypač nepritaria vienas jos narys, A.Zuoko koalicijos atstovas J.Antanaitis. Pasak jo, buvo pasinaudota negera Kauno miesto patirtimi: "Administracinis teismas pasakė, kad galima priskirti žemes daugiabučiams ir įpareigoti jas tvarkyti. Tačiau kaip buvo klausta, taip buvo atsakyta."

Pasak tarybos nario, bet kuriuo atveju kiti teisės aktai šiam nutarimui užkerta kelią, nes pavesti aplinką prižiūrėti gyventojams galima tik tuo atveju, jeigu ta aplinka patenka į žemės sklypą, kuris yra patvirtintas kaip pastato savininkų bendrojo naudojimo ir valdomas žemės sklypas.

"Jeigu yra įstatymų nustatyti pagrindai tą žemę valdyti, tokia galimybė yra. Deja, atvejų, kai nuosavybės teise žemė priklauso butų savininkams, labai mažai. Žemės sklypai, kurie įstatymų pagrindais arba nuosavybės teise nepriklauso buto savininkams, pagal Žemės įstatymą yra valstybės turtas. O valstybės turtas valdomas iš lėšų, gautų per mokesčius", – tvirtino J.Antanaitis.
Pasak jo, išeina, kad nuo kitų metų pradžios gyventojai už savo gyvenamųjų namų aplinkos tvarkymą mokės dukart. Pirmą kartą tenka sumokėti gyventojų pajamų mokestį valstybei, kuri ir skiria pinigų savivaldybių biudžetams.

Tiesa, kitąmet Vilniaus miesto biudžetui skiriama suma bus didesnė nei šiemet, o savivaldybė, kasmet bendrų teritorijų priežiūrai skyrusi beveik po 40 mln. litų, kitąmet atseikės tik 21 mln. litų.

J.Antanaičio teigimu, teisiškai žmonių neįmanoma priversti mokėti už aplinkos tvarkymo darbus, kuriuos numato tarybos naujai priimta tvarka: "Civilinio kodekso nuostata griežta.

Gyventojai neprivalo mokėti mokesčio, dėl kurio nėra davę sutikimo ir jeigu tai nėra privalomieji darbai (nuosavybė, bendrojo naudojimo objektas, įrašytas į buto aprašą). Jeigu apraše tie sklypai nenurodyti, butų savininkai dėl svetimo turto negali priimti jokių sprendimų."

Tarybos narys mano, kad savivaldybė tokia galimybe naudojasi žinodama, jog iš baimės būti nubausti žmonės paklus naujai tvarkai.

Nauja tvarka

Remiantis Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Mikalauskienės atsakymais "Vilniaus dienai", sostinės daugiabučių namų gyventojams pagal naują nutarimą teks tokie įsipareigojimai.

1. Pasirūpinti daugiabučiams namams priklausančia aplinka yra įpareigojami bendro naudojimo objektų valdytojai, t. y. namo administratorius ar daugiabučių namų savininkų bendrija.

2. Pakeitimu įvedus faktiškai naudojamos teritorijos sąvoką, tvarkyti ne daugiau kaip 20 metrų teritoriją apie pastatą, kuris neturi suformuoto žemės sklypo, išskyrus, kai namo teritorija ribojasi su A, B, C kategorijų gatvėmis.

3. Jeigu pastatai yra nutolę vienas nuo kito mažiau nei po 20 metrų, gretimų namų administratoriai turės organizuoti aplinkos tvarkymą per pusę.

4. Jeigu gyventojai įsigijo būstą, kur yra suformuotas žemės sklypas, pagal galiojančias taisykles bendro naudojimo objektų valdytojas privalo užtikrinti tvarką suformuotame arba priskirtame žemės sklype.