Kauno valdantieji išdidžiai informavo miestiečius, kaip šauniai imta lopyti gatvių duobes. Realybė gerokai skiriasi nuo reklaminių deklaracijų. Kaune klesti ydinga praktika: užuot pareikalavus, kad duobes lopanti įmonė ištaisytų broką, skelbiamas naujas konkursas.

70 proc. gatvių – avarinės

Lietuvoje nėra nė vieno miesto, kurio gatvės būtų tokios katastrofiškos būklės kaip Kauno. Duobės, kuriose kauniečiai ir miesto svečiai kasdien laužo automobilius, jau seniai tapo Kauno vizitine kortele. Tokios kortelės Kaunui nepavydi nė vienas šalies miestas ir miestelis.

Net 70 proc. Kauno kelių yra įvardijami kaip avarinės būklės. Pagrindinis miestą valdančių politikų ir valdininkų argumentas žinomas atmintinai: nėra pinigų. Tačiau tiesa ir tai, kad Kauno gatvėms kasmet skiriami milijonai.

Ar kauniečiai pajuto, takim, pernai Kauno gatvių duobėms skirtų 5 mln. litų naudą? Ar mieste yra bent vienas vairuotojas, kuris pervažiavęs Kauną pasakytų: „Jaučiasi, kad miesto gatvės sulaukė remontininkų – duobių dabar gerokai mažiau.“

Tai retoriški klausimai su geroka ironijos doze. Gatvėms lopyti skirti milijonai nugarma kaip į balą.

Pinigai švaistomi pavėjui

Plika akimi matyti, kad miesto pinigai panaudojami neefektyviai – suremontuotose gatvių vietose jau po kelių mėnesių vėl žiojėja duobės.

Miesto tarybos narys, visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ įkūrėjas Visvaldas Matijošaitis įsitikinęs, kad pagrindinė Kauno gatvių problema – ne finansavimas, o neefektyvus miesto biudžeto lėšų, skirtų remonto darbams, panaudojimas.

„Pastebiu, kad trūksta elementarios kasmečio gatvių remonto kontrolės“, – konstatavo V.Matijošaitis. Jis pastebėjo įdomią schemą: Kauno valdininkai, užuot išreikalavę, kad duobes lopiusi įmonė per numatytą garantinės priežiūros laiką ištaisytų broką, skelbia naują konkursą ir skiria naują finansavimą, pavėjui leisdami kauniečių pinigus.

Įsipareigojimų leidžia nevykdyti

„Einama paprasčiausiu keliu – paskelbiamas eilinis konkursas, vėl skiriamas rangovas ir niekas nesuinteresuotas, kad darbus atlikusi įmonė įvykdytų sutartyje numatytus įsipareigojimus“, – apibūdino problemą „Vieningo Kauno“ lyderis.

„Miesto valdininkai nereikalauja iš įmonių ištaisyti per 12 mėnesių garantinį laikotarpį išlindusio darbų broko, – reziumavo V.Matijošaitis. – Tiesiog po žiemos atsivėrusias tas pačias duobes lopoma už naujai skirtus pinigus.“

V.Matijošaitis mano, kad su tokiu lengvabūdišku savivaldybės požiūriu gatvių būklės nepagerins ir didesnis finansavimas.

„Jeigu nuo perdažyto automobilio po trijų mėnesių ima luptis dažai, kiekvienas šeimininkas žino, kad reikia grįžti į autoservisą ir pareikalauti ištaisyti broką“, – kalbėjo jis.

Demaskuojantys stendai

„Kauno diena“ jau rašė apie neseniai surengtą duobių ženklinimo akciją miesto gatvėse. Ankstyvą rytą miestiečius pasitiko prie duobėtų vietų pastatyti stendai, kurie įspėjo apie duobes ir nurodė sumą, kuri buvo skirta konkretaus miesto rajono gatvių remontui.

Vienas akcijos iniciatorių, organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys Povilas Mačiulis sakė norėjęs atkreipti dėmesį į išleidžiamas duobėms lopyti sumas. „Vis tos pačios atsiveriančios duobės parodo, kad darbai atliekami nekokybiškai. Tačiau neteko nė karto girdėti, kad garantiniu 12 mėnesių laikotarpiu savivaldybė pareikalautų iš rangovų iš naujo nemokamai užtaisyti duobes“, – pastebėjo P.Mačiulis.

Visų kauniečių sąskaita

Akcijos rengėjai taip pat norėjo atkreipti dėmesį, kad prie duobių savivaldybė nėra pastačiusi jokių ženklų. „O tokiu atveju dėl neprižiūrimų gatvių vairuotojai turi teisę reikalauti iš savivaldybės kompensacijos už prakirstas padangas ar kitokią žalą“, – aiškino P.Mačiulis.

Šiemet dėl patirtos žalos duobėtose gatvėse į policiją kreipėsi jau 140 vairuotojų. Nuo praėjusių metų kompensacijoms miesto valdžia iš biudžeto išleido apie 100 tūkst. litų. Tai antra tiek, kiek buvo skirta lopyti žieminėms duobėms.

Kokybiškai neprižiūrimos gatvės tampa žala ne tik vairuotojams, bet ir visiems kauniečiams, nes nuostoliai atlyginami visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Tikrintojai nieko neranda

Po to, kai gatvėse prie duobių buvo pastatyti stendai, savivaldybė ta pačią dieną susirūpino ne duobių ženklinimu, bet viešaisiais ryšiais. Greitai pasirodė savivaldybės pranešimas spaudai, esą miesto valdžia uoliai prižiūri dirbančius kelininkus, o kitą dieną mero atstovas ryšiams su visuomene išplatino dar vieną pranešimą apie valdžios dėmesį gatvėms.

„Pastaraisiais metais darbų priežiūros kontrolei esame pasitelkę profesionalus. Ją atlieka bendrovė “Laboratorinių bandymų centras„. Specialistai stebi ir nuolat tikrina, ar vykdomi darbai atliekami kokybiškai, ar naudojamos tinkamos medžiagos“, – pranešime spaudai tvirtino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Jo teigimu, duobės atsiveria vis kitose vietose, nes kelių danga yra nusidėvėjusi.

P.Mačiuliui abejonių kelia tai, kad dalis įmonės „Laboratorinių bandymų centras“ akcijų priklauso savivaldybei. „Kai nėra nepriklausomų ekspertų, o tikrinimus atlieka vis ta pati bendrovė, kyla abejonių, ar išties kelininkai visada dirba be klaidų, kaip teigia kontrolieriai“, – svarstė jis.

Vakar vykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje pritarta „Vieningo Kauno“ frakcijos siūlymui atlikti išsamų praėjusių metų gatvių remonto darbų auditą ir reikalauti iš įmonių vykdyti gatvių remonto darbų sutartinius reikalavimus – nekokybiškai užtaisytas duobes lopyti iš naujo.

Šiemet planuojama suremontuoti duobių už maždaug 2 mln. litų. Iš viso keliams tvarkyti bus skirta apie 10 mln. litų. Didesniais ruožais danga bus atnaujinta Radvilėnų plente, Vydūno, J.Basanavičiaus alėjose, Panerių, Nuokalnės gatvėse.