Vienas pagrindinių sostinės ir visos Lietuvos simbolių – griūvanti Šv. Onos bažnyčia - pagaliau sulauks remonto. Valstybė šiais metais tam skyrė beveik 763 tūkstančių litų, dar 230 tūkstančių žada prisidėti Vilniaus Arkivyskupijos kurija.

Vis dėlto šiais metais visai Lietuvos paveldosaugai valstybės skiriami 23 mln. litų nepradžiugino antradienį apskrito stalo diskusijai susirinkusių paveldosaugininkų.

„Pinigai – svarbi problema, bet ne pagrindinė“, - paveldosaugos problemoms aptarti surengtoje diskusijoje sakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

Jo teigimu, paveldosaugos Lietuvoje apskritai nėra. „Tikroji paveldosauga saugo ne tik materiją ir funkcijas, bet ir tradicijas. Dabar tokia politinė valia, kad per metus nesugebama sutvarkyti net vieno pastato“, - apgailestavo V.Karčiauskas.

Šv. Onos bažnyčia yra vienas iš 80 objektų, reikalaujančių neatidėliotinos pagalbos. „Taigi kokia iš tikrųjų padėtis yra Vilniaus senamiestyje, kokia Vilniaus bažnyčių būklė ir kaip, kokiomis įstatymų pataisomis kokias su paveldu susijusias problemas reiktų kuo greičiau spręsti?“, - klausė diskusijoje dalyvavęs Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Jonas Glemža.

Iš jų valstybės skiriamų 23 mln. litų Šventojo Sosto objektams visoje Lietuvoje tvarkyti numatyta tik 10 milijonų litų, iš kurių 2 milijonai skirti vien Trakų bažnyčiai.

„Galime palyginti skaičius – „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ programai šiais metais skirti 37 milijonai, Valdovų rūmams – 50 milijonų litų. Šie skaičiai parodo, kad svarbiausiems statiniams ir tradicijoms apsaugoti skiriamos lėšos yra būtinos, tačiau tikrai ne pakankamos“, - Seimo nario Manto Adomėno iniciatyva sukviestoje diskusijoje nuogąstavo susirinkę paveldosaugininkai.