Žinia, kad mokytojai gali atsisakyti klasės auklėtojų pareigų, trenkė lyg perkūnas. Pirmieji pavojaus signalą pasiuntė psichologai: pedagogų užmačios žaloja mokinius.
Vilniaus pedagogai dar svarsto, ar prisidėti prie Telšių, Akmenės, Pakruojo, Mažeikių, Klaipėdos ir kitų rajonų mokytojų pradėtos akcijos, kai pedagogai pareiškė daugiau neisiantys klasės auklėtojo pareigų. Sostinės mokytojai prisipažįsta diskutuojantys apie susiklosčiusią situaciją, tačiau realių sprendimų nepriima.
Kolegų pasirinktas priemones sostinės pedagogai vertina skirtingai: dalis žavisi žemaičių ryžtu, likusieji negali užmiršti savo kaip mokytojų pareigų. Šiems svarbiausi – vaikų interesai.
„Sekame įvykius ir manome, kad toks elgesys – mokytojų teisė, jų pilietinė valia. Žemaičiai karšto būdo, todėl nevengia net kraštutinių priemonių. Tiesą sakant, man jų laikysena imponuoja. Vilniečiai mokytojai laukia, kad jais kas nors pasirūpintų, patys vengia veiksmų. Bent jau nė vienas pedagogas iš mūsų gimnazijos nepareiškė noro atsisakyti klasės auklėtojo pareigų“, – „Vilniaus dienai“ pasakojo Salomėjos Nėries gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Urbanavičienė.
V.Urbanavičienė sakė nė neįsivaizduojanti, ką darytų, jei rytoj gimnazijos mokytojai imtų plūsti į direktoriaus kabinetą su prašymais atleisti juos nuo klasės auklėtojo pareigų. Joks atsarginis planas tokiu atveju nenumatytas. Pakeisti klasių vadovus kitais žmonėmis dėl pedagogų stygiaus greičiausiai būtų neįmanoma.
„Tikiuosi, taip nenutiks. Nežinau, ar kolegų iš kitų šalies rajonų pasirinktas kelias yra geriausias. Pirmiausia reikia pagalvoti, ar dėl tokio elgesio nenukentės vaikai – juk jie nieko dėti“, – atkreipė dėmesį pedagogė ir priminė, kad mokytojo profesija yra šventa. Dėl to kartais esą reikia pasiaukoti.
Nauji atlyginimai nuvylė
V.Urbanavičienė prasitarė, kad ne visi mokytojai liko patenkinti šiomis dienomis gautu atlyginimu. Kai kurie net labai nusivylė, apskaičiavę, kad už kiekvieną pamoką jiems pridėta tik po 2 litus.
„Turime kelis puikius jaunus specialistus, bet jie jau užsimena apie išėjimą iš darbo. Žmonės kuria šeimas, turi paskolų. Nepragyvendami iš mokytojo algos jie kelia sparnus, ieško pelningesnių darbų. Tai išties skaudu“, – atsiduso V.Urbanavičienė.
Jai pritarė ir Žvėryno gimnazijoje raštinės vedėja dirbanti Daiva Gainienė. Moters teigimu, toli gražu ne visi mokytojai apsidžiaugė išvydę algalapius.
„Žmonės įvertina brangstančius produktus, šoktelėjusias paslaugų kainas ir supranta, kad algos pakėlimo lyg ir nėra – viską apskaičiavus išeina vėl tas pats. Ne iš gero gyvenimo pedagogai griebiasi kraštutinių protesto priemonių. Aplinkybės juos išveda iš kantrybės“, – mokytojų sprendimą atsisakyti auklėti vaikus tarsi teisino D.Gainienė.
Ji užtikrino, kad Žvėryno gimnazijoje kol kas ramu – mokytojai prisidėti prie kolegų iš Žemaitijos nežada.
Didžiulis chaoso pavojus
Sostinės Liepkalnio pagrindinės mokyklos direktorė Helena Gasperska tikino mokytojų pageidavimų atsisakyti klasės vadovo pareigų dar nesulaukusi. Tačiau ji pabrėžė, kad atlygis už šį darbą – apie 100 litų per mėnesį – yra tikrai per mažas, todėl garantijos, kad pedagogai neseks kitų Lietuvos rajonų mokyklų kolegų pavyzdžiu, nėra.
Paklausta, kaip elgtųsi pavaldiniams ėmus bruzdėti, H.Gasperska tik skėstelėjo rankomis.
„Pirmiausia bandyčiau juos perkalbėti. Jei nepavyktų, mokykloje kiltų didžiulė netvarka. Nebūtų kam pildyti moksleivių pažymių knygeles, organizuoti klasės laisvalaikio – baisu ir pagalvoti“, – nuogąstavo Liepkalnio pagrindinės mokyklos direktorė.
Griežtas kolegos vertinimas
Minčių apie ketinimą prisidėti prie per šalį besiritančios akcijos iš mokytojų dar negirdėjo ir Pilaitės vidurinės mokyklos direktorius Zotikas Popovas. Jis atvirai pripažino: jei taip nutiktų, pedagogai jam turėtų pateikti labai rimtų motyvų.
„Toks elgesys man atrodo nepriimtinas. Mokytojų problemos neturėtų gulti ant mokinių pečių. Pripažįstu, kad švietimo sistema išgyvena krizę ir pedagogai turi teisę protestuoti. Tačiau dabar pasirinkta forma man nepatinka. Net nežinau, kaip tai teisiškai įvertinti. Streikai – kas kita“, – kalbėjo Z.Popovas.
Šeškinės vidurinės mokyklos direktorius Antanas Kalinauskas buvo dar griežtesnis ir mokytojų akciją atvirai vadino kvailyste.
„Koks šio apsisprendimo atsisakyti klasių juridinis pagrindas? Ir dar viduryje mokslo metų! Jei pedagogas nenori dirbti su vaikais, tegu eina dirbti į kioskelį. Ar mokytojai susimąsto, kaip traumuoja vaikus – ypač mažuosius? Gal jiems protas pasimaišė!“ – piktinosi A.Kalinauskas.
Daugės įtampos ir smurto
Psichologė Vita Čioraitienė pritarė Šeškinės vidurinės mokyklos direktoriaus nuomonei – palikęs klasę mokytojas gali vaikams padaryti žalos.
„Juk skiriantis tėvams vaikai galvoja, kad būtent jie dėl to kalti. Kad buvo blogi, neklausė. Auklėtojui palikus klasę jie irgi gali graužtis. Vaikams iš po kojų išslystų pagrindas. Pastebėta, kad klasėse, kurios neturi auklėtojų, yra daugiau įtampos, nerimo, netgi smurto. Jei mokinį kas nors nuskriaus, kur jis turės kreiptis? Į direktorių? Šioje nesaugioje visuomenėje vaikams reikėtų stabilumo, o ne blaškymosi“, – aiškino psichologė.
Naujausi komentarai