Mažametės mergytės, neseniai tapusios sostinės girtuoklių įkaite, istorija tęsiasi. Po ilgų paieškų ji rasta... nakvynės namuose. Ar vieta, kur glaudžiasi įvairaus plauko benamiai, tinkama augti vaikams?
Laikas bėga greitai. Nuo dienos, kai „Vilniaus dienos“ žurnalistai pačiame sostinės centre užfiksavo sugėrovų kompaniją, kurios vienas narių metukų mergytei į rankas bruko degančią cigaretę, praėjo daugiau nei mėnuo.
Aprašytai istorijai, kai mažylė tapo nuo stipraus alaus ir degtinės apsvaigusių vyrų įkaite, neliko abejingi ir dienraščio skaitytojai. Sukruto net iš pradžių abejingi buvę policijos ir už vaiko teisių apsaugą atsakingi pareigūnai. Padidėjęs visuomenės dėmesys privertė atsikvošėti – paskelbta mergaitės, jau nuo kūdikystės pažinusios juodąją gyvenimo pusę, motinos paieška.
Po daugiau nei trijų savaičių trukusio tyrimo – skambutis. „Radome! – telefonu džiugiai pranešė Vilniaus miesto VPK 3-iojo policijos komisariato nepilnamečių reikalų specialistė Elena Gujytė. – Kur? Vilniaus nakvynės namuose“.
Draugijoje atsidūrė atsitiktinai?
Nakvynės namai, įsikūrę Vilkpėdės gatvėje, žmonėms duris atvėrė prieš trejus metus. Šiuo metu tai yra geriausiai ir moderniausiai įrengta benamių priebėga Vilniuje.
Policijai atlikus tyrimą paaiškėjo: mergytės, kuriai tarp pirštų buvo įsprausta cigaretė, motina 22 metų Sniežana nakvynės namuose gyvena pusmetį. Moteris dar turi dvejų metukų sūnų.
„Ji paaiškino, kad anuomet toje triukšmingoje kompanijoje ieškojo savo motinos. Apgirtę vyriškiai esą nėra jos draugai“, – pasakojo Vilniaus miesto VPK 3-iojo policijos komisariato viršininkė Liucija Borusevičienė.
Sniežanai surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal 181 kodekso straipsnį „Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams“. Protokolas išsiųstas teismui. Šis priims sprendimą, ar skirti Sniežanai baudą, ar ji bus tik įspėta.
Vaikams čia ne vieta!
Išgirdus, kad Sniežana su dviem vaikais apsistojusi nakvynės namuose, abejonių dėl Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybų darbo kokybės karuselė įsisuko iš naujo.
Ar nakvynės namai gali būti tinkama socialinė aplinka augti vaikams? Juk juose glaudžiasi įvairaus plauko žmonės, tarp jų ir sunkius nusikaltimus padarę ar iš kalėjimo grįžę asmenys.
„Nakvynės namuose gyvena ir vaikai, nes jiems nėra kur dėtis. O kad jiems čia ne vieta – faktas“, – griežtą nuomonę išsakė Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis.
Šiuo metu jo vadovaujamuose nakvynės namuose glaudžiasi 21 vaikas.
Sistema gerokai šlubuoja
„Padėtis bloga, bet šiandien yra taip, kaip yra, – socialinių būstų kiekvienam nesuteiksi. Nakvynės namų praktika tokia, kad juose turėtų apsistoti ne sutuoktiniai, ne partneriai ir ne su vaikais. Tačiau esant kritinei padėčiai, kai nėra kitų galimybių padėti šeimai, Vilniaus miesto savivaldybė pusei metų suteikia prieglobstį ir vienišoms motinoms su vaikais. Aišku, socialinė aplinka jiems ten nėra gera“, – apgailestavo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Ji pripažino, kad vaiko teisių apsaugos sistema ir socialinės paslaugos Lietuvoje šlubuoja: informacija apie pagalbą galinčias suteikti tarnybas ar nevyriausybines organizacijas dažniausiai nepasiekia tų, kuriems jos labiausiai reikia. „Kaip galime padėti žmogui, jei neturime apie jį duomenų? Tarkime, Lietuvos nakvynės namai neprivalo kam nors teikti informacijos apie savo gyventojus. Tai nenumatyta nei žmogaus apgyvendinimo taisyklėse, nei įstaigos nuostatuose. Užsienyje įvairios socialinių paslaugų tarnybos daugiau bendrauja, siunčia socialinius pedagogus, teikia pagalbą ne tik vaikams, bet ir tėvams.
Pas mus vaiko teisės ginamos kol kas orientuojantis į patį vaiką, o ne į pagalbą šeimai, į aplinką, kurioje jis gyvena. Jei nepakeisi šeimos mąstysenos, pagalba vaikui bus momentinė ir neduos norimų rezultatų. O kaip mums tam vaikui padėti, jei niekas nepranešė, kad jis gyvena, tarkime, nakvynės namuose?“ – sistemos spragas pripažino R.Šalaševičiūtė.
Miela išlaikytinių dalia
E.Jablonskis patvirtino: apie nakvynės namuose apsigyvenusius vaikus vaiko teisių apsaugos tarnyboms pranešama tik tada, kai tėvų ir vaikų santykiai yra problemiški.
„Visa informacija kaupiama asmens bylose. Kiekvienam žmogui skiriame socialinį darbuotoją. Jis padeda benamiams užpildyti įvairius dokumentus: darbo biržai, savivaldybei dėl socialinio būsto. Kažkiek bendraujama ir su vaikais. Jie turi poilsio kambarį, kuriame yra žaislų. Tačiau, kaip sakiau, vaikams čia ne vieta“, – pakartojo E.Jablonskis.
Pagal nuostatus žmogui nakvynės namuose prieglobstis suteikiamas pusmetį. Per tą laiką jis turėtų atsistoti ant kojų, įsidarbinti ir susirasti gyvenamąją vietą. O kas, jei nepasiseka integruotis nei į visuomenę, nei į darbo rinką?
„Teoriškai žmogus galėtų būti išmestas į gatvę, bet praktiškai taip nedaroma“, – tikino R.Šalaševičiūtė.
E.Jablonskis paaiškino, kad speciali komisija gyvenimo nakvynės namuose terminą gali pratęsti iki metų pusantrų.
Dauguma nakvynės namų gyventojų esą su sunkumais susidoroja ir į gyvenimą ima žvelgti atsakingai. Dalis po kurio laiko grįžta į nakvynės namus. „Yra grįžusių mamų, tačiau žmonių gyvenimo istorijų nesekame, nežinau, ar pasitaiko atvejų, kad nakvynės namuose glaudęsi vaikai vėliau patektų į globos namus – viso miesto nesužiūrėsi“, – kalbėjo nakvynės namų vadovas.
Pasiryžę ištiesti ranką
Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja Kristina Sudžienė pabrėžė, kad pagalbą gauna tie žmonės, kurie patys jos ieško. „Jei žmogus apatiškas sau ir savo vaikui, jei neieško išeities, laukia, kad kas nors ką nors numes, sušelps, nieko gera nebus. Jei už gyvenimo kabinsiesi pats, valstybė pagelbės. Savivaldybėje yra puikių socialinių darbuotojų, jie visada pasiryžę padėti“, – užtikrino K.Sudžienė.
Ji įsitikinusi, kad palankesnės sąlygos vaikams augti sudaromos Motinos ir vaiko pensione. Nakvynės namai – prasta išeitis.
Tačiau pensiono direktorė Nijolė Dirsienė atkreipė dėmesį, kad nakvynės namuose aplinka netgi geresnė nei pensione. „Ten teikiamos ir socialinės paslaugos, specialistai padeda žmonėms rasti darbą, suteikia naudingos informacijos, padeda prižiūrėti vaikus. Ten aukščiausios pakopos nakvynės namai, kuriuose geros patalpos, įrengtos virtuvės, yra nauji šaldytuvai. Geriau jau gyventi taip, nei kad mamos prarastų vaikų globą. Jei vaikai augtų nakvynės namuose A.Kojelavičiaus ar T.Kosciuškos gatvėje, būtų kraupu. Vilkpėdės gatvėje – normalu“, – kalbėjo N.Dirsienė.
Tūkstantinės eilės
Socialinio būsto problema Vilniuje labai opi. Tokio būsto poreikis keliasdešimt kartų didesnis už pasiūlą. Žmonėms jo tenka laukti netgi daugiau nei 10 metų.
„Daug kas atvažiuoja į Vilnių: daugiavaikės šeimos, senyvo amžiaus žmonės. Jie įsirašo į savivaldybės sąrašus, teikia dokumentus ir tikisi sulaukti eilės. O mes negalime aprūpinti visų. Neužtenka nuolatiniams sostinės gyventojams, ką jau kalbėti apie atvykėlius“, – pasakojo savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vyresnioji specialistė Janina Grikienienė.
Į savivaldybės sąrašus šiuo metu įtraukti 4588 žmonės, laukiantys socialinio būsto: 1524 – jauni asmenys, 520 – našlaičių, 757 – neįgalieji, 160 – daugiavaikių šeimų. 1721 asmuo įtrauktas į bendrąjį socialinio būsto laukiančių žmonių sąrašą.
„Padėtis kebli. Įsivaizduokite, pernai sąrašas buvo papildytas tūkstančiu žmonių, o butų – tik 80. Per metus laukiantieji eilėse pasislenka per 15–18 pozicijų“, – pasakojo J.Grikienienė.
Naujausi komentarai