Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė M. Navickienė po atkaklios kovos antrajame rinkimų ture nugalėjo dėl antivalstybinių pasisakymų nuteistą A. Paleckį.

Suskaičiavus visų 13 apylinkių duomenis, A.Paleckis surinko 6509 balsų arba 45,5 proc. apygardos rinkėjų balsų, o M.Navickienė–- 7401 balsų, t.y. 51,8 procento.

Beveik 37 tūkst. rinkėjų turinčioje Naujosios Vilnios apygardoje pirmajame Seimo rinkimų ture A.Paleckis surinko vos 14 balsų daugiau nei M.Navickienė ir iš viso gavo 23,1 proc. (arba 3815) balsų. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė pirmajame ture surinko 23 proc. (arba 3801) balsų.

Sekmadienį vykusiame pakartotiniame balsavime Naujojoje Vilnioje rinkimų aktyvumas siekė apie 39 proc. ir buvo mažesnis nei pirmajame ture, kai šioje apygardoje balsavo 43 proc. rinkėjų.

Visgi tai buvo viena įdomiausių rinkimų apygardų stebėjimui, sako ekspertai.

„Ko gero, tai yra viena įdomiausių apygardų dėl viso to ažiotažo sukelto ir socialiniuose tinkluose, ir žiniasklaidoje. Buvo sukauptas labai didelis dėmesys ir šį vakarą visų akys tikrai bus nukrypusios į tą apygardą“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

„Iš esmės partinės sistemos prasme šita apygarda, matyt, nereiškia kažko ypatingo, bet įdomiausias čia yra pats A.Paleckio asmuo“ , - pridūrė ji.

Būtent viešosios nuomonės formuotojų, politikų visuomenininkų bei žurnalistų agitacija prieš A.Paleckį socialiniuose tinkluose ir išaugino susidomėjimą antruoju Seimo rinkimų turu Naujojoje Vilnioje. Kaltindami politiką prorusiškumu ir įžeidžiančiu požiūriu į valstybės istoriją kai kurie visuomenininkai taip pat prisijungė prie M.Navickienės kampanijos savanorių ir vaikščiojo į Naujosios Vilnios gyventojų namus.

Tačiau A.Ramonaitė sako, kad tokie veiksmai galėjo duoti ir priešingą efektą bei dar labiau mobilizuoti protesto rinkėjus, balsuojančius už A.Paleckį. Kaip pramoninis rajonas nuo seno menama Naujoji Vilnia šiandien yra žinoma dėl didelę dalį rajono gyventojų sudarančios rusakalbių ir lenkakalbių bendruomenės.

Šis Vilniaus mikrorajonas, dar prieš 60 metų turėjęs autonominio administracinio vieneto statusą, XX a. patyrė tiek Lenkijos okupaciją, tiek sovietų ir nacių žiaurumus.

Vilniaus kraštą 1920 metais užėmusi Lenkija miestelį pavertė kareivinėmis. Lietuvai Vilnių atgavus, vėliau, pirmosios sovietų okupacijos metais, Sovietų Sąjunga Naujosios Vilnios ligoninėje įsirengė didelę karinę bazę ir paliko ją 1941 metais, spaudžiant vokiečiams. Šie savo ruožtu ją pavertė belaisvių stovykla, kurioje mirė ar buvo nužudyta apie 4,5 tūkst. kalinių.

Be to, iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties 1941-aisiais birželį į tremtį Sibire buvo išvežta šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų.

1944 metais traukiantis vokiečiams Naujoji Vilnia buvo sudeginta, o vėliau sovietų atstatyta. Mieste vėl iškilo didžiuliai fabrikai, o pramoniniu rajonu Naujoji Vilnia liko ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Balsuoja prieš A.Paleckį

Iš pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatų matyti, kad Naujosios Vilnios apygardos žmonės balsuoja labai skirtingai - arčiau mikrorajono centro esančiose apylinkėse gyventojai kur kas dažniau rinkosi A.Paleckį ir atvirkščiai.

Pavyzdžiui, Parko apylinkės teritorijoje pirmajame Seimo rinkimų ture už A.Paleckį balsavo kiek daugiau nei 39 proc. rinkėjų, o už M.Navickienę - apie 10 procentų. Lankantis šioje apylinkėje, įsikūrusioje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre, dauguma rusakalbių nedrįso bendrauti su juos kalbinusiais žurnalistais.

„Žinoma, kad balsavau už A.Paleckį, nes jis vienintelis žmogus, kuris yra drąsus pasakyti kažką prieš visus. Man taip pat norėtųsi, kad mūsų vaikai neieškotų geresnio gyvenimo toli nuo mūsų šalies, nuo artimųjų, o kurtų jį čia. Algirdas taip pat už tai pasisako“, - BNS sakė Eugenija Antonian, 70-metė mokytoja.

20-metis studentas Tomas Pangonis teigė balsavęs už M.Navickienę tik tam, kad į Seimą nebūtų išrinktas A.Paleckis: „Balsavau ne tiek už M.Navickienę, kiek balsavau prieš A.Paleckį. Norisi patikimo žmogaus Seime“.

Tuo metu kur kas arčiau Vilniaus centro esančioje Filaretų apylinkėje žmonės sakė balsavę už konservatorių kandidatę.

„Aš visą laiką už konservatorius, už kitus nebalsuoju, - sakė 82-erių pensininkas Antanas Dzermeika. - Noriu pasakyti, jog tikrai gerai, kad į tą partiją atėjo jaunimo“.

„Monika, kodėl? Jauna, graži, turi šeimą, vaikus. Galvoju, kad ji tikrai verta būti Seime, yra perspektyvi. Mūsų visa šeima dažniausiai palaiko konservatorius“, - pridūrė jis.

Už M.Navickienę Filaretų rinkimų apylinkėje balsavo ir 25-erių Augustė.

„Aš nenorėčiau, kad išrinktų A.Paleckį. (...) Geriau jau tada konservatorė“, - sakė nekilnojamojo turto srityje dirbanti Augustė, nenorėjusi atskleisti savo pavardės.

Filaretų apylinkėje už M.Navickienę pirmajame ture balsavo apie 41 proc. rinkėjų, o už A.Paleckį - 9 procentai.

Ši beveik Vilniaus centre esanti apylinkė prie Naujosios Vilniaus apygardos buvo prijungta 2015 metais, keičiant vienmandačių apygardų ribas. Tuo metu prie šios apygardos buvo prijungta ir kitų miesto apylinkių.

Reklamos stenduose - tik A.Paleckis

Pati M.Navickienė Lietuvos rinkėjams žinoma nedaug. Iki tol dirbusi privačiame sektoriuje, į Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų gretas ji įstojo ir aktyvią politinę veiklą pradėjo 2011 metais. 2012 metais ji dirbo Seimo nario padėjėja ir koordinavo rinkimų į parlamentą kampaniją, kuriuose užėmusi antrąją vietą konservatorių partija liko opozicijoje. Nuo 2013 metų M.Navicienei partijoje patikėtos vykdomosios sekretorės pareigos.

Tuo metu buvęs vienas iš Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybininkų A.Paleckis Seimo nariu jau dirbo 2004 - 2007 metais, o 2007 - 2008 metais užėmė Vilniaus mero pavaduotojo pareigas.

Iš Socialdemokratų partijos, kuriai priklausė, politikas buvo pašalintas dėl prieštaros ir atviros konfrontacijos su partijos vadovybe 2008 metais. Vėliau pats įkūrė „Fronto“ partiją, iš kurios pasitraukė šių metų pradžioje.

A.Paleckis 2012 metais buvo nuteistas už tai, kad neigė ir šiurkščiai menkino SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą po to, kai 2010 metais pareiškė: „O kas buvo sausio 13 dieną prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“.

Su „Fronto“ partija A.Paleckis nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose tiek 2008, tiek 2012 metais. Iškovoti Seimo nario mandato jam nesisekė ir vienmandatėse apygardose. Pirmą kartą jo siekęs Zarasų - Visagino apygardoje, 2012 metais politikas kandidatavo Naujojoje Vilnioje ir surinko beveik 12 proc. balsų.

Aiškindama A.Paleckio šuolį šioje apygardoje per paskutiniuosius ketverius metus, politologė A.Ramonaitė sakė, kad jis į šių metų Seimo rinkimų kampaniją investavo labai daug.

„Praktiškai jo vienintelio reklama ir buvo matyti stotelėse, lankstinukuose. Jo užrašai rusų kalba buvo taikliai orientuoti į komunistinę nostalgiją bejaučiančią rusakalbių dalį Naujojoje Vilnioje“, - BNS teigė A.Ramonaitė, pati gyvenanti Naujojoje Vilnioje.

Be to, Vyriausioji rinkimų komisija likus savaitei iki Seimo rinkimų pirmojo turo pripažino, kad A.Paleckis papirkinėjo rinkėjus, kai teikė nemokamas teisines konsultacijas.

Pasak politologės, A.Paleckis Naujojoje Vilnioje sugebėjo mobilizuoti buvusius Darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškųjų šeimų sąjungos rinkėjus savo naudai. Politikas taip pat sėkmingai pasinaudojo saviizoliacinėmis vietos rusų nuotaikomis, teigė profesorė.

„Jis labai tiksliai pasirinko sau vienmandatę apygardą“, - sakė A.Ramonaitė.