Pakilęs vandens lygis Neryje akimirksniu apsėmė šimtus namų Kauno rajone. Kai kuriuos – iki antro aukšto. Prieš vidurdienį vanduo atsitraukė taip pat greitai, kaip ir pakilo.

Užliejo netikėtai

Prieš savaitę hidrologai teigė, kad itin dideli potvyniai Kauno rajonui negrasina, tačiau perspėjo, kad situacija gali greitai tapti kritinė, jei staigiai atšils ir pradės lyti. Taip ir nutiko praėjusį savaitgalį.

Šalia Neries, ties Turžėnais, gyvenantis vyriškis pasakojo kylantį pavojų pastebėjęs sekmadienį vakare. Viena ant kitos lipusios ledo lytis sudarė užtvankas, kurių neįveikęs vanduo išsiliejo į šalis.

"2.30 val. žmona buvo atsikėlusi, pažiūrėjo pro langą, kiemas – sausas. Po pusvalandžio jau braidėme iki kelių ir ieškojome dokumentų", – pasakojo "Radikių" sodininkų bendrijoje gyvenantis Viktoras Kudrevcevas.

"Nubėgęs į rūsį pamačiau, kad didelė vandens banga išdaužė rūsio langą ir akimirksniu užsėmė visą rūsį. Per 5 min. vanduo užliejo pirmą aukštą. Visą šeimą skubiai perkėliau į antrą namo aukštą", – pasakojo kitas vietos gyventojas, keturių vaikų tėvas.

Ten pat gyvenantis Mindaugas vos spėjo išgelbėti paauglį sūnų, miegojusį rūsyje.

Netrukus panašūs dalykai ėmė dėtis ir žemupiu toliau esančioje "Kranto" sodininkų bendrijoje. Jos pirmininkas Darius Saltonas greitai susodino vaikus į vieną mašiną ir išvažiavo ant kelio. Kito automobilio išvairuoti vyras nebespėjo. Per potvynį iki stiklų ar net virš stogų apsemta mažiausiai šimtas automobilių.

Dėl to labiausiai nukentėjo Radikių, Salių ir Kleboniškio gyventojai.

Skendo turtas ir šunys

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį iškviesti gelbėtojai motorinėmis valtimis į sausumą gabeno iki jos negalinčių nusigauti gyventojų. Kai kurie iš jų į valtis lipo pro antro aukšto langus. Prašvitus kai kurie vietiniai sėdo į savo valtis ir plaukė skaičiuoti nuostolių, apžiūrėti, kaip sekasi apsemtuose namuose likusiems kaimynams.

"Kaip gyveni, Ernestai?" – pro antro aukšto langus išlindusio kaimyno teiravosi Paulius Zaicevas.

"Aš gerai, bet Džiufas paskendo. Kažkur čia yra po vandeniu", – į plūduriuojančią šuns būdą parodė Ernestas.

Naktį pabudęs Ernestas spėjo pro langą įsitraukti vokiečių aviganę Taigą, bet Džiufas buvo šiek tiek tolėliau. Vyras dar bandė bėgti pas jį į lauką, bet vandens srovė buvo tokia stipri, kad tvirto sudėjimo vyras nesugebėjo atidaryti durų.

"Kažkur toje pusėje amsėjo šuo, bet jau kurį laiką nebegirdime. Turbūt nuskendo", – kalbėjo kitoje sodininkų bendrijoje darbavęsis ugniagesys gelbėtojas.

Nervus ramino degtine

Seniai čia gyvenantys žmonės pasakojo, kad tokio potvynio dar nėra buvę. Žmonės prisimena, kad didžiausias potvynis buvo 1977 m., bet ir tada jis nė iš tolo neprilygo dabartiniam. "Radikių" sodininkų bendrijoje ketvirtį amžiaus gyvenantis Antanas Godvaiša sakė, kad iki šiol vanduo porą kartų buvo pasiekęs garažą, bet į namą nesikėsindavo. Todėl daugelis tokios nelaimės nesitikėjusių žmonių turto nebuvo apdraudę.

"Viskas, ką užgyvenau per gyvenimą, liko vandenyje. Trys automobiliai, namas, turtas jame, net paso nespėjau ištraukti", – bėrė daugelį metų Radikiuose gyvenantis vyras.

Specialiosios tarnybos pasirengė masinei evakuacijai. Sveikatos ir slaugos ligoninės buvo perspėtos, kad į jas gali būti vežami evakuoti žmonės. Tačiau dėl potvynio nukentėjusieji prisiglaudė pas draugus ir artimuosius. Kai kurie išvis teigė liksiantys namuose ir budėsiantys, kad į namus neįsisuktų vagys.

"Niekur aš neisiu iš savo namų, – pro antro aukšto langą rėkė vidutinio amžiaus vyras. – Maisto atsargų turiu, degtinės turiu!"

"Taip dar nėra buvę. Nuo to laiko, kai gyvenu su žmona, pirmą kartą pats vienas "čerką" padariau", – nervinosi A.Godvaiša.

Kieme susigrūdo lytys

Apie 9 val. rytą prie namo su valtimi priplaukęs D.Saltonas kyštelėjo nosį į pusrūsyje įrengtas patalpas, kurios tuo metu jau buvo beveik visiškai apsemtos. Matėsi tik plūduriuojantis šaldytuvas, visa kita neseniai pirkta buitinė technika ir baldai jau buvo po vandeniu. Per naktį vandens lygis pakilo trimis metrais ir vis kilo.

"Dar prieš valandą čia matėsi keli laipteliai. Dabar jie jau po vandeniu", – į laiptus iš pusrūsio į aukščiau esančias patalpas rodė D.Saltonas.

Milžiniškas potvynis kilo, nes ledų sangrūdos įstrigo prie ties Kleboniškiu esančios salos. Rytą jau buvo pasirengta jas išsprogdinti, tačiau to neprireikė. Ledų sangrūdos pajudėjo pačios. Vanduo pradėjo sparčiai trauktis, tačiau ledonešis ėmė grasinti net ir tiems namams, kurie nebuvo apsemti. Ledų sangrūdos įsiveržė iki Jono Vaškelio sklypo vidurio, jos apkabino ir pastūmė metalinį garažą, išlaužė tvorą, jaunus vaismedžius.

"Visą naktį Neris ūžė, šunys lojo. Su žmona visus baldus pakėlėme. Šiandien nuo namo slenksčio vanduo jau buvo už penkių centimetrų, bet tada lytis pradėjo plūsti į kiemą, o vanduo nubėgo", – pasakojo J.Vaškelis.

Sparčiai iš sodininkų bendrijų pasitraukęs vanduo greitai pasiekė Nemuną, kurias akimirksniu pakilo. Po vandeniu pasislėpė ne tik Kauno centre esančios krantinės, bet ir ant jų įrengti turėklai. Manoma, kad ties Kaunu vandens lygis daugiau labai kilti neturėtų. Nemunas pernelyg dideliais vandens kiekiais kol kas negrasina.

Pavojuje Kačerginė, Raudondvaris, Kulautuva

Iš Neries į Nemuną plūstantys ledai iki jūros nenukeliaus ir telksis kitoje vietoje. Kauno hidrologijos stoties viršininkas Ričardas Bučinskas sakė dėl to jau perspėjęs Kulautuvos ir Kačerginės seniūnus. Pavojaus grėsmė kyla Raudondvaryje, Batniavoje, Zapyškyje. Ties Raudondvariu Nevėžis platesnis, todėl vandens lygis, pasiskirstęs pagal upės plotį, vakar vakare dar nekėlė itin didelės grėsmės gyventojų turtui, bet padėtis gali greitai pasikeisti, nes upe ir toliau plūsta labai daug vandens. Nemune jo lygis irgi kyla.

"Visgi naujojo gyvenamojo kvartalo Raudondvaryje statytojai galėjo pasirūpinti bent betonine sienele, nes upė visai čia pat, o namai pastatyti gana žemoje vietoje", – perspėjo hidrologas.

Hidroelektrinė pajėgi

Kauno civilinės saugos tarnybos vadovas Jonas Griškevičius prisimena, kad 1997 m. Nemuno vanduo buvo pakilęs iki Vytauto bažnyčios slenksčio.

"Tuomet hidroelektrinėje buvo atidarytos trys pralaidos, dirbo keturios turbinos. Viena turbina išleidžia apytikriai 170 kub. m vandens per sekundę. Hidroelektrinės projektinės galimybės su atidarytomis pralaidomis yra apie 4 tūkst. kub. m. 1997 m. buvo 3 tūkst. kub. m per 1 sek. vandens", – prisimena J.Griškevičius.