„Nešdinkis kitur, kad nė kvapo neliktų“, – tokių raginimų gatvės muzikantai išgirsta net keletą kartų per dieną. Vilniuje jie vis dar laikomi triukšmadariais ir kenkėjais, o ne gerbiamais artistais.
Gatvės muzikantų dalia nelengva. Kai dauguma miestelėnų linksminasi ir pramogauja, jie dirba. Artistų atlygis priklauso ne tik nuo žmonių dosnumo, bet ir oro sąlygų. Be to, įvairių garsų ir melodijų miestą pripildantys gatvės muzikantai neretai užsitraukia verslininkų nemalonę. Kavinių ir barų savininkai juos dažniau vadina ne miesto dvasios puoselėtojais, bet klientus atbaidančiais triukšmadariais, kuriuos žūtbūt reikia išvaikyti.
Tradicinė tampanti Gatvės muzikos diena muzikantų prestižą kilstelėja trumpam. Nurimus gitarų, būgnų, smuikų, fleitų, dūdelių, saksofonų ir akordeonų kakofonijai į miestą grįžta senoji tvarka: kavinių administratorių veidus vėl iškreipia nieko gera muzikantams nežadančios grimasos.
Padavėjo elgesys pašiurpino
Vilnietis Evaldas pasakojo buvęs priblokštas vieno Pilies gatvėje įsikūrusio restorano padavėjo elgesiu su dviem gitara ir trimitu bliuzą grojančiais jaunuoliais. „Nemaniau, kad Vilniuje vis dar pasitaiko tokių dalykų. Juk po pusmečio tituluosimės Europos kultūros sostine. Gatvės muzikantai daugelyje pasaulio miestų laikomi savaime suprantama miesto dalimi, kultūros nešėjais. Pas mus su jais susidorojama“, – piktinosi Evaldas.
Jis pasakojo su žmona restorano lauko terasoje prisėdęs vien dėl jaunuolių atliekamos muzikos. „Nei maistu, nei gėrimais ta vieta pasigirti negali“, – ironiškai nusišypsojo vyriškis.
Laukdamas užkandžių Evaldas su žmona išvydo nemalonią sceną: iš restorano kaip kulka išlėkęs padavėjas puolė prie kitoje gatvės pusėje grojančių muzikantų ir mostaguodamas rankomis liepė jiems nešdintis šalin, girdi, triukšmas erzina klientus.
„Susigūžę jaunuoliai ėmė rinktis instrumentus. Bandžiau juos padrąsinti sakydamas, kad niekas neturi teisės jų išvaryti, tačiau vaikinai vis tiek pasišalino. Žmona tuo metu susirado restorano administratorę ir paklausė, kodėl šitaip negražiai elgiamasi. Ji atsiprašė ir gynėsi, kad restorano darbuotojai paprastai taip nedaro. Tai esą vienetinis atvejis, ir ji viską išsiaiškins. Tačiau mes nelaukėme paaiškinimų: atšaukėme užsakymą ir išėjome. Matyt, tokie buvome ne vieni, nes lauko terasa akimoju ištuštėjo. Liko vos vienas užsėstas staliukas“, – įspūdžiais dalijosi Evaldas.
Nerašytos taisyklės
Fleita Pilies gatvėje grojantis keturiolikmetis Jevgenijus Šalicas neslėpė patyręs, ką reiškia būti išvarytam. „Pasitaiko. Aišku, tai labai nemalonu, bet kas lieka – apsisuku ir einu ieškotis kitos vietos. Labiausiai gatvės muzikantų nemėgsta restoranas „Aula“. Labai dažnai jo darbuotojai mus išvaiko“, – pasakojo J.Šalicas.
Gatvės muzikantų konkurencijos netrūksta, tačiau ji neperžengia tarpusavio supratimo ribų. Yra ir nerašytų taisyklių. Pavyzdžiui, kad ir kada ateitų, J.Šalico vieta bus laisva. „Visi žino, kad čia groju aš“, – šypsojosi vaikinas, per kelias valandas gatvėje užsidirbantis apie 40 litų.
Septyniolikmetė Elita Antanaitytė šiuo metu ieško darbo. Sekasi nekaip, todėl liūdesį skandina dainose. Kartu ir vieną kitą dešimtį litų susirenka. „Savaitgaliais, kai daug turistų, pinigų prikrenta daugiau“, – sakė E.Antanaitytė.
Muzikantų bausti neskuba
Sostinės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas atkreipė dėmesį, kad gatvės muzikantams specialių leidimų groti nereikia. „Tačiau jie negali kabinėtis prie žmonių ir trikdyti viešosios rimties. Prieš porą metų buvo priimta tvarka, pagal kurią draudžiama triukšmauti po šeštos valandos vakaro. Tačiau tiek mes, tiek policija gatvės muzikantus vertiname tolerantiškai. Aklai laikantis nutarimų joks gyvenimas mieste vakarais negalėtų vykti“, – kalbėjo G.Tamošiūnas.
Vilniaus miesto VPK 3-iojo policijos komisariato viršininkė Liucija Borusevičienė atkreipė dėmesį, kad šiemet komisariatas nesulaukė nė vieno skundo dėl miesto senamiestyje grojančių gatvės muzikantų veiklos.
Praeivių nemalonės nusipelno esą tik tie muzikantai, kurie įžūliai reikalauja pinigų – seka su kepure iš paskos ir įkalbinėja paremti. „Tai prilygsta priekabiavimui ir viešosios tvarkos pažeidimui. Gavę skundą turėtume teisę surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, už kurį gresia įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų. Prieš trejus metus esame nubaudę kelis gatvės muzikantus. Daugiau neprireikė“, – sakė L.Borusevičienė.
Visas uždarbis – į kišenę
Atlikdami svetimus kūrinius gatvės muzikantai autorinių teisių nepažeidžia. Kol kas nepasitaikė, autorius, išgirdęs gatvėje skambant jo sukurtą melodiją, apskųstų atlikėją.
„Matyt, tai pernelyg smulku, kad kas nors imtų kelti problemą. Gatvės muzikantai nėra reikšmingas finansinis šaltinis, todėl dėl jų niekas nesuka galvos. Pasaulinė praktika irgi tokia. Juk būtų labai sunku kontroliuoti visų gatvės muzikantų repertuarą“, – svarstė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros Licencijavimo grupės skyriaus vedėjo pavaduotojas Arvydas Adamonis.
Jis atkreipė dėmesį, esą blogiau yra tai, kad gatvės muzikantai groja neturėdami leidimų ir visai nemoka mokesčių valstybei.
Gatvės muzika: Vokietijoje ir Baltarusijoje
Elena Aronštamienė
Kylis, Vokietija
Kelne gatvės muzikantų – pilnas centras. Ir ne bet kokių, o tikrų profesionalų, netgi virtuozų. Praeivius linksmina ne tik pavieniai muzikantai: neretai susiburiama ir į grupeles. Tarp muzikantų – ir rusai profesionalai, atvykstantys į Kelną užsidirbti. Praeiviai iš karto atskiria, kada grojama profesionaliai, ir tai labai vertina: dosniai žeria monetas, dažnai nuaidi ir plojimai.
Vienos vietinės televizijos reporteriai atliko eksperimentą: judrioje didmiesčio gatvėje pasodino fleita grojantį žurnalistą. Po pusvalandžio jo kepurėje gulėjo 15 eurų (52 litus). Pakalbintas netoliese kasdien grojantis gatvės muzikantas prisipažino buvusį verslą – prekybą automobiliais – iškeitęs į gatvės muzikanto duoną. Esą ypač gerai sekasi šeštadieniais, kai centrines Kelno gatves užplūsta po parduotuves ir kavines vaikščiojantys bei pramogaujantys miestiečiai. Tada, jo teigimu, vos per valandą įmanoma surinkti apie 100 eurų (345 litus).
Šis gatvės muzikantas groja oficialiai, jis turi mokesčių inspekcijos leidimą ir moka mokesčius valstybei.
Kylyje gatvės muzikantų gyvenimas kitoks. Retai sutiksi pavienių muzikantų. Bajanu grojanti Alesia į Kylio savaitės renginius atvyko iš Oslo, kuriame gyvena kelerius metus. Merginos gimtinė Baltarusija.
„Vokiečiai yra šilti ir jautrūs. Norvegai – atšiaurūs, uždari. Mano tėvynė Baltarusija – skurdi beviltiška šalis“, – sakė Kylio centre kalbinta Alesia.
Ji pasakojo, kad Baltarusijoje pamatę gatvės muzikantus milicininkai juos kaipmat išvaiko – gatvėje groti draudžiama. „Pas mus iš viso laisvės nėra, ten kaip kalėjime“, – apgailestavo jauna mergina.
Skambanti Barselona
Aurelija Bruzdeilinaitė
Barselona, Ispanija
Tapti gatvės muzikantu Barselonoje nėra paprasta. Pradžioje reikia įveikti kliūčių ruožą: miesto valdžią ir muzikos profesionalus.
Tolydžio daugėjant gyventojų skundų, Barselonos savivaldybė prieš aštuonerius metus ėmėsi reguliuoti gatvės muzikantų veiklą. Barselonos mieste ji nurodė 23, o metro požemiuose 32 vietas, tinkamas muzikantų pasirodymams. Be tam tikrų darbo vietų, savivaldybė nustatė ir darbo laiką. Muzikantai gatvėse gali groti nuo vienuoliktos valandos ryto iki devintos vakaro. Pačioje Barselonos širdyje – Gotikos kvartale – laikas dar griežčiau ribojamas. Čia galima groti nuo 12 iki 14 ir nuo 17 iki 19 val. Gotikos kvartale ir muzika turi būti ramesnė, melodingesnė.
Kad muzika gatvėse būtų kuo įvairesnė ir neatsibostų kasdien žingsniuojantiems miestiečiams, nustatytas dar vienas reikalavimas – tą patį repertuarą toje pačioje vietoje muzikantas ar jų grupė gali atlikti tik du kartus per savaitę.
Metro grojantis 25 metų čilietis Ignacio Rodríguezas palaiko atrankos idėją. Kelis sykius bandęs groti metro neturėdamas leidimo vaikinas buvo policijos išvarytas. Jis yra vienas iš 5 tūkst. žmonių pasaulyje, grojančių retu perkusijos instrumentu hangu.
„Uždirbamą sumą sunku nusakyti, nes vieną dieną metro uždirbu 50 eurų (173 litus), o kitą dieną grodamas gatvėje surenku ir 200 eurų (690 litų)“, – apie uždarbį atviravo vaikinas.
Ignacio tautietis Estebanas prisipažįsta susirenkantis 20–120 eurų (69–414 litų) per dieną.
Nori groti Briuselyje – išlaikyk egzaminą
Irena Kuizinaitė
Briuselis, Belgija
Briuselio gatvėse girdimos melodijos margos kaip ir jo gyventojai. Skirtingi drabužiai, skirtingos dainos, skirtingi muzikos instrumentai. Miela jausti šalia visą pulsuojantį pasaulį.
Kiek daugiau gatvės muzikantų galima sutikti savaitgaliais. Vieni muzikantai yra profesionalūs atlikėjai, kiti – savamoksliai. Paprastai gatvės muzikantai groja Briuselio senamiestyje, netoli pagrindinės aikštės. Čia daug restoranų ir turistų. Per piką muzikantai groja ir metro stotyse.
Vieni jų atvykę iš Afrikos, kiti – iš Lotynų Amerikos, dar kiti iš Europos. Taip pat kiekvienas groja skirtingais muzikos instrumentais: vieni muša būgnus, kiti griežia armonikomis, dar kiti skambina gitaromis, groja skudučiais. Yra tokių, kurie susiburia į mažą orkestrėlį (5 ar 6 asmenys) ir atlieka pasaulyje garsių kompozitorių kūrinius, pavyzdžiui, Wolfgango Amadeuso Mozarto, Georgo Friedricho Händelio ir kt. Ypač tai populiaru savaitgalių vakarais, per šventes (Kalėdas, Velykas ir t. t.). Būna ir tokių, kurie tik dainuoja. Pavyzdžiui, 10–12 asmenų choras senamiestyje arba viena moteris iš Indijos metro stotyje.
Tiesa, Briuselyje gatvėse groti panorę muzikantai netrukus turės išlaikyti egzaminą. Tokį sprendimą priėmė miesto taryba. Iki šiol Belgijos sostinės gatvės muzikantai tokį leidimą gaudavo be jokių ribojimų.
Naujausi komentarai