„Prognozuojama, kad didžiausias transporto intensyvumas šį rugsėjį bus fiksuojamas pagrindinėse sostinės arterijose – Oslo, Ukmergės, Tūkstantmečio, Liepkalnio, Geležinio Vilko, Ozo, Kalvarijų, Kareivių, Antakalnio, Ateities, T. Narbuto, Olandų gatvėse, taip pat Pilaitės, Laisvės bei Savanorių prospektuose, Nemenčinės plente bei Vakariniame aplinkkelyje“, – vardija JUDU Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič.

Papildomų iššūkių miestui kelia tęsiami kelių tvarkymo ir statybų darbai. Šį rudenį eismo dalyviai turėtų atkreipti dėmesį į ribojimus prie Valakampių ir Liubarto tiltų, J. Basanavičiaus bei Trakų gatvėse, Tarandės tunelio statybų zonoje. Laikini nesklandumai galimi ir dėl inžinerinių tinklų avarijų, kurios neretai pareikalauja netikėtų eismo ribojimų.

Spūstims suvaldyti – adaptyvus reguliavimas ir policijos pagalba

Siekiant suvaldyti išaugusius transporto srautus, Vilniuje naudojamas adaptyvus šviesoforų reguliavimas. Sankryžų šviesoforų žalio signalo degimo laikai paskirstomi pagal realius eismo srautus, o jų signalų trukmės nuolat koreguojamos.

Rugsėjį papildomai pasitelkiama ir policijos pagalba – piko valandomis (7–9 val. ryte ir 16–19 val. vakare) pareigūnai padės reguliuoti eismą Edukologijos ir Tūkstantmečio žieduose, kontroliuos sankryžos blokavimą Geležinio Vilko–Ukmergės gatvių sankryžoje. Taip pat bus sustiprinta A juostų kontrolė, o JUDU kontrolės komanda padės viešojo transporto keleiviams – konsultuos dėl bilietų įsigijimo, aktyvavimo ir kitų kasdieniams keliautojams aktualių klausimų.

Gyventojai kviečiami rinktis

Suprantame, kad patogi ir efektyvi viešojo transporto paslauga, greitesnis bei dažnesnis autobusų ir troleibusų kursavimas tampa patrauklia alternatyva automobiliui. Nuo rugsėjo Vilniuje atnaujinami net 10 maršrutų ir įsigalioja rudens tvarkaraščiai.

Vilniaus gyventojai ir miesto naujakuriai raginami rinktis alternatyvias keliavimo priemones – dviratį ar mikrojudumo dalijimosi paslaugas. Optimalus atstumas kasdienėms kelionėms dviračiu yra 3–7 kilometrai, kurie įveikiami per 10–25 minutes. Kelionę dviračiu galima patogiai susiplanuoti naudojantis partnerių platformomis „Neakivaizdinis Vilnius“, „Naviki“, „VeloVilnius.lt“ ar „Open Street Map“.

Neturint nuosavo dviračio ar paspirtuko, patogu naudotis mikrojudumo dalijimosi priemonėmis. Šiandien sostinėje jų skaičius siekia apie 5 tūkst. – iš jų iki 4000 priklauso „Bolt“, apie 700 – „Ride“, o dar 300 elektrinių dviračių – „CycloCity“ tinklui. Tam, kad mikrojudumo priemonės būtų parkuojamos tvarkingai, šiemet įrengta 300 naujų stovėjimo aikštelių, o bendrai miesto seniūnijose jų jau veikia daugiau nei 750.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad naudojantis pasidalijimo paslaugomis privaloma laikytis eismo taisyklių: parkuoti tik pažymėtose vietose, netrukdyti pėstiesiems, o važiuojant mieste – laikytis nustatytų greičio ribojimų. Pavyzdžiui, maksimalus paspirtukų greitis mieste – 20 km/val., Senamiestyje ir ant tiltų – iki 12 km/val., o pėsčiųjų takuose leistinas vos 3–7 km/val. greitis.

Kur rasti daugiau informacijos?

Gyventojai, planuojantys kasdienes keliones, informaciją apie dviračių takų tinklą ir saugyklas gali rasti šiame žemėlapyje: Vilniaus dviračių takai ir saugyklos.

„Ruduo Vilniuje visuomet atneša papildomų eismo iššūkių, tačiau iš anksto planuodami maršrutus, rinkdamiesi viešąjį transportą ar tvarius judumo sprendimus, gyventojai gali ne tik sutaupyti laiko, bet ir prisidėti prie sklandesnio bei saugesnio miesto judėjimo“, – kalbėjo JUDU ekspertas.