Tokios neramios mintys turbūt kankina kiekvieną miesto dviratininką. Kodėl sostinėje nėra dviračių aikštelių, kas snaudžia – valdžia ar verslininkai? Šie klausimai vis dar neatsakyti.
„Vilniaus diena“ siūlo idėją – mieste turėtų atsirasti saugomų dviračių aikštelių. Jos galėtų būti miesto centre, galbūt požeminiuose automobilių garažuose.
Turbūt nereikia net aiškinti, kodėl jos reikalingos šiuolaikiniam miestui. Vienišas prie stulpo grandinėmis prirakintas dviratis – toks apgailėtinas vaizdas bado praeivių akis. Negi nieko negalime pakeisti?
„Dviračiu į darbą pradėjo važinėti ir Seimo pirmininko sekretorė. Mano pavyzdys užkrečiamas“, – džiaugėsi Česlovo Juršėno atstovė spaudai Juventa Mudėnienė. Šį pavasarį atkreipusi dėmesį, kad dviračių pedalus mina vis daugiau vilniečių, ji nutarė išbandyti šią susisiekimo priemonę. Taip iš namų Antakalnyje į darbą Seimo rūmuose moteris keliauja beveik kasdien.
„Galiu saugiai pasistatyti dviratį uždarame Seimo kiemelyje. Tačiau vakar į darbą važiavau ne juo. Kolegos klausė: kaip čia taip? Paaiškinau, kad turiu reikalų mieste, todėl dviratis trukdytų: privažiavusi prie reikiamos vietos neturiu kur jo palikti. Savo kailiu patyriau, kad miestas dviratininkams nevisiškai pritaikytas. Dviračių stovėjimo aikštelės labai praverstų“, – patirtimi dalijosi Seimo pirmininko atstovė spaudai.
Aikštelės tampa būtinybe
Prieš kelerius metus Amsterdame ir Kopenhagoje matytos daugiaaukštės dviračių stovėjimo aikštelės J.Mudėnienę šokiravo. Tačiau šiandien moteris neabejoja, kad tik laiko klausimas, kada jų atsiras ir Vilniuje.
„Prognozuoju, kad po dvejų metų miestiečių požiūris į dviratį kardinaliai pasikeis. Šį pavasarį akys atsivėrė man, kitą – dar kam nors. Dviračių stovėjimo aikštelės bus būtinybė. Jos išspręs daugybę bėdų ir paskatins vilniečius išlipti iš automobilių.
Vilnius nedidelis ir žmonės suvoks, kad jame judėti galima skirtingomis transporto priemonėmis: pavažiuoti dviračiu, jį palikus aikštelėje persėsti į troleibusą, paskui dar paėjėti pėsčiomis. Labai greitai artėjame prie pozityvių dalykų. Pribręsime ir dviračių stovėjimo aikštelėms – tai neišvengiama“, – įsitikinusi J.Mudėnienė.
Pripažįsta darbo trūkumus
Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas akcentavo, kad sostinei reikia ne dviračių, bet dviračių transporto priemonių stovėjimo aikštelių. Esą nevalia užmiršti motorolerių, motociklų ir populiarėjančių riedžių.
„Toks poreikis jau seniai pribrendęs ir tolydžio didėja. Turime prisiimti atsakomybę ir kritiką, kad esame labai apsileidę šioje srityje: infrastruktūra visiškai neišplėtota – tai mūsų darbo trūkumas“, – prisipažino G.Paluckas.
Jis sakė atkreipęs dėmesį, kad minti pedalus pamažu tampa vilniečių gyvenimo būdu, kartais – net mada.
Todėl jau kitą pavasarį mieste turėtų atsirasti pirmosios stovėjimo aikštelės, skirtos dviratėms transporto priemonėms. „Įrengsime ir pažiūrėsime, kiek tokios vietos iš tikrųjų reikalingos miestiečiams, ar taps populiarios, įvertinsime, kiek tai kainuos“, – aiškino G.Paluckas.
Pirmiausia vertins, skaičiuos
Signalų, kad reikia dviračių stovėjimo aikštelių, miesto valdžia sulaukė iš mokyklų ir universitetų. Miesto ūkio departamentui pavasario pradžioje buvo pavesta išanalizuoti dabartinę padėtį ir pateikti pasiūlymus, kokiose sostinės vietose aikštelės būtų paklausiausios.
„Jei jos bus įrengtos viešosiose erdvėse ar prie visuomeninės paskirties objektų, paslauga nieko nekainuos, o dviračių saugumą užtikrins savivaldybė: tam yra stebėjimo kameros, bendradarbiaujame su policija, turime viešosios tvarkos kontrolės poskyrį“, – vardijo savivaldybės administracijos direktorius.
Finansuojant tokį projektą iš miesto biudžeto būtų nugnybta nemenka suma. Pasiteiravus, ar savivaldybė artimiausiu metu tam ras lėšų, G.Palucko optimizmas priblėso: „Žiūrėsime, skaičiuosime. Aišku, kad ne viskas iš karto. Dviračių stovėjimo aikštelių prie biurų turėtų įrengti darbdaviai ir verslininkai – juk jie samdo saugos tarnybas.“
Kalba, bet nedaro
Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Frankas Wurftas atkreipė dėmesį, kad vietos dviračiams laikyti turėtų būti skirta ir automobilių stovėjimo aikštelėse. Tačiau jam labiausiai nerimą kelią saugumas. „Dviratį galima pastatyti visur. Klausimas – ar grįžęs rasi“, – pečiais gūžčiojo F.Wurftas.
Miesto valdžios ambicijas pagerinti dviratininkų dalią jis vertina skeptiškai. „Kalba kalba, bet nieko nepadaro. Trasos „Eurovelo 11“ tiesimas sustabdytas, ES lėšos prarastos. O mušėsi į krūtinę ir tikino, kad viskas bus gerai“, – neišpildytus pažadus prisiminė F.Wurftas.
Progą jau praleidome?
Buvęs Vilniaus meras, kadaise sužlugusio oranžinių dviračių projekto autorius Artūras Zuokas atvirai pripažino, kad sostinėje dar ir šiandien nėra aiškios dviračių populiarinimo strategijos.
„Procesas stringa, nes niekas negalvoja toliau nei ši diena arba, geriausiu atveju, rinkimai“, – sakė A.Zuokas.
Jis priminė, kad šią vasarą Paryžius pasiūlė dviračius visiems, kurie nori pasivažinėti. Projektas „Velib“ (pranc. k. junginio, reiškiančio „nemokamas dviratis“, trumpinys) parūpino daugiau nei 10 tūkst. dviračių, jie stovi 750-yje stočių.
Projekto tikslas – skatinti gyventojus palikti automobilius namie ir taip sumažinti oro taršą, spūstis.
„Velib“ dviračiuose įtaisyta speciali apsauga nuo vagių – spyna ir pavojaus signalas, kuris įsijungia, jei dviratis negrąžinamas į stotį. Taip pat dviratininkai turi sumokėti užstatą, jį praranda, jei dviratis dingsta.
„Velib“ projektą finansuoja bendrovė „JCDecaux“. Ji yra didžiausia lauko reklamos įmonė Europoje.
„Mes irgi turėjome analogišką projektą su šia bendrove, bet kažkam norėjosi jį numarinti. Jei būtume jį įgyvendinę, miestas turėtų saugias dviračių stovėjimo aikšteles“, – kalbėjo A.Zuokas.
„Vilniaus diena“ laukia pasiūlymų, kur būtų galima įrengti saugomas dviračių stovėjimo aikšteles. Rašykite info@
vilniausdiena.lt
Naujausi komentarai