Parkas? Jūs išprotėjote!

Idėja Vilniuje pasodinti naują parką šiandien atrodo beprotiška. Kiekvieną laisvą žemės lopinėlį pasiglemžia miestą užvaldžiusi statybų karštinė.

Komercinės paskirties pastatų, biurų ir gyvenamųjų namų kvartalas, iškilsiantis buvusioje „Velgos“ gamyklos teritorijoje šalia Vingio parko, paskatino visuomenės diskusijas dėl sostinės parkų likimo ir ateities perspektyvų.
„Į akistatą su pinigų maišais stojantys gamtosaugininkai labai retai pasiekia savo“, – žiniasklaidai yra sakęs komisijos narys parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas. Jis baiminasi, kad istorinis Vingio parkas taps milžiniškų statybų ir transporto srautų įkaitu, kenčiančiu nuo dulkių ir teršalų.

Tačiau Vilniaus valdžia aplinkosaugininkų įspėjimų ir nuogąstavimų negirdi. Tarybos posėdžiuose dažniausiai aptarinėjami naujų statybų klausimai. Apie galimybę kurti naujus parkus politikai kalbėti nelinkę – esą jau ir dabartiniams želdiniams prižiūrėti trūksta lėšų.

Kritikos strėlės prižiūrėtojams

„Nematau jokių požymių, kad sostinėje būtų skiriamas dėmesys naujų parkų sodinimui. Netgi priešingai, mažinamos erdvės, naikinami skverai. Dažniau girdime, kad vertingi istorinių parkų medžiai iškertami, nei kad pasodinama naujų. Miesto plėtra vyksta labai tendencingai – linkstama tik į naujų namų statybas. Žaliosioms zonoms įkurti statybų bendrovėms pritrūksta vietos“, – piktinosi Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė. Žalieji apgailestauja, kad net istoriniai Vilniaus parkai apleisti, pilni šiukšlių.
Liūdesio dėl tokios padėties neslėpė ir savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė. „Deja, ne visi parkai gerai prižiūrimi. Bene geriausiai rūpinamasi Verkių parku. Toks dėmesys turėtų būti pavyzdys. Tačiau už parkų būklę atsakingos įmonės, laimėjusios savivaldybės skelbtą konkursą, sako, kad joms trūksta pinigų. Esą konkursus jos laimėjo esant vienokioms sąlygoms ir kainoms, o dirbti reikia pagal kitas. Dėl to kenčia parkų priežiūros kokybė, medžiai laiku negenimi, kai kuriuos reikėtų išpjauti, kad jie netrukdytų augti jauniems želdiniams, tačiau tam nėra lėšų“, – pasakojo V.Deveikienė.

Laukia savo eilės

Naujų parkų projektų parengta, tačiau jie dūla stalčiuose. Aplinkosaugininkams politikai teisinasi, neva šiuo metu naujiems parkams rengti miesto biudžete nėra lėšų. Kada jų atsiras, neaišku.
„Esame parengę labai gražaus parko projektą Baltupiuose. Jam įgyvendinti reikėtų apie 7 mln. litų, tačiau miesto plėtra kitomis kryptimis besirūpinantys politikai vienai seniūnijai tiek skirti neišgali. Yra įvairių parkų Pilaitėje, Fabijoniškėse, Pašilaičiuose projektėlių, tačiau jie laukia savo eilės“, – aiškino V.Deveikienė.
Be to, naujiems parkams sodinti Vilniuje esą nėra laisvų sklypų. „Pirmiausia vadovaujamasi žemės grąžinimo savininkams įstatymu. Mūsų iniciatyva gali būti parengtas projektas, suformuotas sklypas. Tačiau po kiek laiko Vilniaus apskrities viršininko administracija gali pranešti, kad projektas negalimas, nes teritorija turi savininką“, – kalbėjo savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė.

Skverams – pirmenybė

Žaliųjų judėjimo atstovė J.Gad-liauskienė iš tokių valdininkų paaiškinimų tik pasijuokė. Naujų parkų kūrimas esą priklauso ne nuo pinigų, bet nuo noro ir miesto valdžios principų.
„Turėtų būti griežtos vertybės, ką norima išsaugoti, o ką galima paaukoti. Tokius dalykus reikia iš anksto aptarti su visuomene. Kol tokios politikos nebus, padėtis tik liūdnės. Užaugs asfalto vaikų karta, nemokanti vertinti gamtos“, – nuogąstavo moteris.
G.Čeponytė pabrėžė, kad dabar svarbiau sutvarkyti apleistus miesto skverus, nei kurti naujus parkus.
Šį pavasarį numatoma atgaivinti Vašingtono ir Rūdininkų skverus. O žaliosiomis miesto zonomis esą turėtų rūpintis statybų bendrovės. Sostinės valdžia, teikdama statybos leidimus, turėtų įpareigoti statytojus būti naudingus visuomenės interesams ir prie pastatų pasodinti parkų.