Bankams įsiskolinę gyventojai gali likti be pastogės
Sparčiai krentant nekilnojamojo turto kainoms, o kreditų palūkanoms vis didėjant, netrukus neišgalintieji susimokėti už būstą gali tapti benamiais.
Neapskaičiavo galimybių
Kaip ir daugelis kitų lietuvių, du mažamečius vaikus auginantys Natalija ir Mantas Galiniai, suskaičiavę, kokią pajamų dalį galėtų skirti pragyvenimui, paskolos mėnesinei įmokai ir palūkanoms, ryžosi pasiimti banko paskolą ir įsigyti nuosavą būstą. Šeima naiviai tikėjosi, kad nei jų finansinė padėtis ir poreikiai, nei ekonominė šalies situacija, kol jie mokės bankui, nesikeis. Todėl pasiėmė didžiausią jiems suteiktą kintančių palūkanų kreditą – 260 tūkst. litų, kurį įsipareigojo grąžinti per 40 metų. Tačiau nepraėjus nė metams, jauniems žmonėms ši paskola gerokai apkarto. Nors iš pradžių specialistai buvo skaičiavę, kad kas mėnesį šeima bankui turės įmokėti iki 1000 litų, pradėjus kilti už būsto paskolas mokamų palūkanų normoms, sparčiai didėjo ir įmokos bankui.
Paskola išaugo dvigubai
Šeima, kurios mėnesinės pajamos yra beveik 3400 litų, dabar kas mėnesį bankui turi įmokėti po 1820 litų.
„Dar 180 litų – už vaikų darželį, 200 litų už vyresniojo sūnaus pietus mokykloje, už komunalines paslaugas apie 300–400 litų. Pragyvenimui mums lieka apie 500 litų, už kuriuos turime ir pavalgyti, ir vaikams nupirkti būtiniausių drabužių bei daiktų“, – skaičiavo jauni tėvai.
Natalija ir Mantas teigė, jau seniai pamiršę bent menkiausias pramogas, o kasdien galvojantys, ką vaikams reikės duoti pavalgyti.
Žada emigruoti
Nesudurdama galo su galu šeima kreipėsi į banką, iš kurio skolinosi pinigų. Kaip galimą problemos sprendimą, bankininkai pasiūlė kintančias palūkanas pakeisti į fiksuotas, arba paskolą litais konvertuoti į eurus. „Kol kas neapsisprendėme, ką darysime. Jei ryšimės konvertuoti valiutą, tuomet mėnesinė įmoka bankui taps šiek tiek mažesnė – apie 1350 litų per mėnesį“, – sakė M.Galinis.
Nebesitikėdami sulaukti geresnių laikų, žmonės į ateitį žvelgia pesimistiškai. „Galbūt parduosime savo butą ir tapsime nuomininkais, o gal atsiskaitę su banku, laimės vyksime ieškoti svetur“, – svarstė N.Galinienė.
Bankai krizę neigia
Neišgalinčių atiduoti skolų bankams daugėja. Tačiau daugiatūkstantines sumas gyventojams skolinantys bankai kaip susitarę vieningai tvirtina grėsmės, dėl galimos kreditų paskolų krizės, neįžvelgiantys.
„Kol kas nepastebime, kad daugėtų asmenų, nebegalinčių susimokėti būsto paskolos ir dėl to turinčių parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Galbūt ateityje ir padaugės nemokių klientų, tačiau krizės tikrai neprognozuojame“, – įtikinėjo SEB Vilniaus banko ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas.
Kiti bankai pripažįsta, kad nemokių klientų atsiranda, tačiau jų – vienetai. „Visada galime surasti kompromisą. Jei klientui laikinai nepakanka pajamų paskolos įmokoms padengti, yra galimybė atidėti jų grąžinimo terminą. Tačiau, jei kredito turėtojas jau nebeturi vilčių įvykdyti finansinių įsipareigojimų, tuomet pasiūlome jam įsigyti pigesnį būstą, taip sumažėtų ir paskolos suma“, – aiškino „DnB Nord“ banko Mažmeninės bankininkystės departamento direktorius Ričardas Butkus.
Saugiausi – seni skolininkai
Ekonomikos ekspertai ateitį piešia ne tokiomis šviesiomis spalvomis. „Bankams kelia nerimą tie vartotojai, kuriems paskolos buvo išduotos neseniai. Jei pradės sparčiai kristi nekilnojamojo turto kainos, nuvertės ir jų turtas, tada net jį pardavę žmonės neatgaus mokėtų pinigų. Lietuvoje fizinio asmens bankrotas yra negalimas, todėl žmonės liktų ne tik be būsto, bet ir visą gyvenimą skolingi bankams“, – teigė finansų analitikas Gitanas Nausėda.
Specialistas priminė, kad praėjusiais metais per JAV prasidėjusią paskolų krizę, nemokiais pirmiausia tapo neseniai būsto paskolas pasiėmę asmenys.
G.Nausėdos teigimu, vilčių teikia tai, kad daugelis paskolų išduotos gerokai anksčiau – 2003–2004 m. Per šį laikotarpį būsto kainos užaugo daugiau procentų, nei galėtų kristi, tad daugelis išduotų paskolų dabar yra vertos dukart daugiau.
Kasdien konfiskuoja 80 būstų
Vis dažniau prisimenamas ir Švedijos pavyzdys, kai šalį 1990 m. ištiko didelė ekonominė krizė. Iki krizės Švedijos bankai, kaip ir Lietuvoje, gyventojams lengvai dalijo kreditus, kurių palūkanos buvo mažesnės už infliaciją, tad visi kaip pamišę pirko būstus. Tačiau Švedijos centrinis bankas vieną dieną bazinę palūkanų normą padidino 500 proc. Šalyje sprogo nekilnojamojo turto burbulas. Bankai iš nemokių klientų atsiėmė įkeistą turtą, kurio vertė jau buvo kritusi perpus, bankrutavo keletas stambių šalies bankų ir trys ketvirtadaliai nekilnojamojo turto vystymu ar prekyba užsiimančių įmonių. Griūdami bankai į dugną nusitempė ir visą šalies ekonomiką.
Baiminamasi, kad analogiška situacija gali ištikti ir Lietuvą. Pastaruoju metu nemokių klientų daugėja ir JAV, Didžiosios Britanijos bei Estijos bankuose. Estijoje per praėjusius metus varžytinėse jau buvo parduota per 1100 paskolos nesugebančių grąžinti gyventojų būstų. Didžiojoje Britanijoje per praėjusių metų paskutinį pusmetį bankai iš nemokių klientų kiekvieną dieną konfiskuodavo vidutiniškai po 80 būstų.
Bankrutuos statybos bendrovės
Įtempta situacija būsto rinkoje mažina ir nekilnojamojo turto paklausą, o tai turi neigiamos įtakos ir statybų verslui. Bendrovės „Creditcollet“ generalinio direktoriaus Antano Survilos teigimu, kai kurie statytojai, ypač smulkieji ir vidutiniai, nebegali atsiskaityti laiku, o tai – signalas, bylojantis apie artėjančią nekilnojamojo turto krizę. Neoficialių šaltinių duomenimis, šiuo metu apie 20 proc. šalies statybos bendrovių, nesugebančių grąžinti paskolų, yra ant bankroto ribos.
Naujausi komentarai