Vilnių užplūdo iš šiaurės žiemoti atskridę paukščiai. Vieni jų – nepažįstami, kiti – kažkur matyti, šiek tiek mažesni už balandžius. Ką jie veikia mūsų mieste žiemą?

Mieste įsikūrė strazdai

"Tai – smilginis strazdas", – pamatęs nuotraukas iškart atsakė Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. Smilginiai strazdai – viena iš penkių Lietuvoje gyvenančių strazdų rūšių, jie sutinkami visus metus.

Tačiau žiemą sutinkami strazdai yra atskridę iš šiaurės, o mūsiškiai yra pasitraukę į Vakarų Europą.

Smilginiai strazdai peri parkuose, miestų pakraščiuose, soduose, sodybose – visada arti žmogaus. Dažniausiai jie spiečiasi kolonijose – taip lengviau apginti lizdus nuo varnų ir šarkų.

"Dar prieš 20–30 metų žiemą smilginiai strazdai buvo labai reti, dabar jie – įprasti. Ir to negalima sieti su šiltesnėmis žiemomis: įvyko biologiniai rūšies pokyčiai. Smilginiai strazdai žiemą lesa šermukšnius, vynuoges, gudobelių vaisius, sėklas – augalinį maistą. Vasarą jie jauniklius maitina tik vabzdžiais.

Į lesyklas smilginiai strazdai paprastai neskrenda. Tačiau jeigu paukščiai lesinami aikštelėje, kur beriamas lesalas, padedama obuolių, jie gali lankytis su daug rečiau žiemojančiais juodaisiais strazdais, svirbeliais.

Atskrido svirbelių pulkas

Kur kas didesnė mįslė vilniečiams buvo lapkričio pabaigoje atskridusi ypač puošnių paukščių kolonija.

Gražūs, panašūs į kėkštus, viena komanda šturmuojantys užsilikusį vynuogių derlių. Taip vilniečiai apibūdino prie namų miesto centre besispiečiančius paukščius.

Pasirodo, kad tai buvo taip pat iš šiaurės atskridę svirbeliai. Kiek pabuvę Lietuvoje jie išlėkė labiau į Pietus nutolusius Europos miestus.

Svirbeliai sostinėje ne naujokai. "Rudenį jie atskrenda iš šiaurės, minta šermukšnių, gudobelių, vynvyčių uogomis. Jas nulesę gali pasitraukti tolyn į pietus. Kovo balandžio mėnesiais jie vėl patraukia į šiaurę – Suomiją, Rusiją. Mieste įsikurti jiems labai patogu. Čia yra ne tik uogų, bet ir kitokio maisto trupinių", – su sparnuotais kaimynais supažindino S.Paltanavičius.

Svarbiausia – maistas

S.Paltanavičiaus manymu, svirbeliai ir kiti panašūs paukščiai šalčio nebijo. Jų gausa ir populiacijos dydis mieste priklauso tik nuo maisto kiekio.

"Jeigu Vilnius būtų gausiai apsodintas šermukšniais, patikėkite, tokių paukštelių atsirastų dar daugiau. Tai jų gyvybės šaltinis", – sakė patyręs gamtininkas.

Pasak S.Paltanavičiaus, tarša mieste taip pat neturi jiems įtakos: "Vilnius dar gana švarus, palyginti su kitomis Europos sostinėmis." Todėl į žalesnius miesto rajonus, ypač tuos, kurie arčiau miškelių, ieškodami maisto užklysta ir ežiai, voverės, kiaunės.