Prieš Žaliojo tilto skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimą antradienį balsavę Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nariai kritikuoja kultūros ministro įsakymą, kuriuo sprendžiant dėl objektų teisinės apsaugos nurodoma nevertinti objektų, kuriuose esama sovietinių ar nacistinių simbolių.

Jie mano, kad įsakymas iškreipia veikiančią kultūros paveldo vertinimo tvarką.

Tarybos nario istoriko Gintauto Sliesoriūno manymu, ministro Šarūno Biručio įsakymas nepaliko tarybai teisės spręsti tai, už ką ji yra atsakinga - vertinti kultūros paveldą.

„Mano pagrindinis motyvas apsisprendžiant buvo, kad po ministro įsakymo vertinimo tarybai nebuvo palikta jokia sprendimo laisvė. Mums buvo iš anksto surašyta, koks turi būti sprendimas, ir nebuvo palikta jokia galimybė nei patiems spręsti, nei vertinti kažką, nors pagal įprastinę tvarką taryba turi tokią teisę“, - BNS sakė G.Sliesoriūnas.

Jis teigė esą taryba buvo iš anksto įpareigota vienu darbotvarkės klausimu spręsti tiek dėl Žaliojo tilto, tiek dėl ant jo esančių skulptūrų teisinės apsaugos panaikinimo.

„Šis kompleksas Žaliojo tilto susideda iš penkių dalių: tilto ir keturių skulptūrų. Pagal galiojančią normalią tvarką, taryba gali pati spręsti, kiek dalių išbraukti (iš Kultūros paveldo registro - BNS). Šiuo atveju mūsų tarybai tokia teisė nebuvo palikta ir mes turėjome spręsti dėl visų dalių išbraukimo“, - teigė G.Sliesoriūnas.

„Aš pats esu prieš tilto išbraukimą. Jeigu būtų pasiūlymas buvęs, kad nuimame skulptūras, bet tiltą paliekame, tai būčiau balsavęs už. Bet tokio sprendimo negalėjo būti, nes, pagal ministro išaiškinimą, turėjo viskas spręstis vienu metu“, - kalbėjo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narys.

Kita tarybos narė Dalia Klajumienė sakė, kad taryba paprastai priima sprendimus atsižvelgdama į vertinimo aktuose nurodytas kultūros paveldo objektų menines savybes. Jos teigimu, Kultūros paveldo centras, užuot rengęs tokį aktą, nurodė tarybai, kad Žaliojo tilto skulptūroms teisinė apsauga yra nereikalinga.

„Buvo prašoma parengti, kaip visada, vertinimo aktą, kur pristatomos visos objekto savybės, ir tada mes svarstome. Dabar tokio dokumento neturėjome ir neturėjome, ko svarstyti. Mūsų balsavimas „prieš“ buvo balsavimas prieš pačią susiklosčiusią situaciją“, - BNS sakė D.Klajumienė.

Ji taip pat kritikavo kultūros ministro įsakymą dėl nevertintinų kultūros objektų.

„Jeigu ministro įsakymu yra nutarta, kad nereikia vertinti, tada visiškai nereikia vertinimo tarybos nuomonės. Jeigu yra teiraujamasi tarybos nuomonės, tačiau sakoma, kad yra toks įsakymas, tada taryba ne vertina nekilnojamąjį kultūros paveldą, o vykdo įsakymus. Jei įsakymas yra neginčijimas, tada diskusijų ir tokių susitikimų iš viso nereikėjo“, - Š.Biručio įsakymą komentavo D.Klajumienė.

„Ministras tikrai turi teisę įsakymus leisti, bet jeigu nėra klausiama mūsų, kaip ekspertų, nuomonės, o tiesiog liepiama balsuoti kažkaip, tai tokia ir išėjo situacija“, - kalbėjo tarybos narė.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis pernai pasirašė įsakymą, kuriuo sprendžiant dėl teisinės apsaugos nurodoma nevertinti objektų, kuriuose esama sovietinių ar nacistinių simbolių - SSRS ar nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, svastika, SS ženklas, kūjis ir pjautuvas, penkiakampė žvaigždė ir pan. Taip pat okupacine simbolika pripažįstami nacionalistų, SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai, organizacijų ar į juos panašūs simboliai.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį nusprendė nepanaikinti teisinės apsaugos ant Žaliojo tilto esančioms skulptūroms, kuriose vaizduojami kareiviai, darbininkai, valstiečiai ir studentai. Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis skyrius Vilniaus savivaldybės prašymu pernai yra išdavęs leidimą laikinai nuimti skulptūras nuo tilto, kad jas būtų galima restauruoti, su sąlyga, jog skulptūros vėliau būtų grąžintos.