Kauniečiai jau prakeikė Kauno valdžią dėl vargingai apšviestų Kauno gatvių, tačiau ši teigia esanti įspeista į kampą. Politikai spręs, ar daugiau lempų įžiebti šventiniu laikotarpiu.

Kaunas pritemo spalį, o "Kauno gatvių apšvietimo" generalinis direktorius Valius Venslovas tik vakar po pietų sužinojo, kokios realios finansinės naudos iš to turėjo miestas.

Nuo spalio 25 d. iki lapkričio 25 d. Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) skaitiklis už gatvių apšvietimą prisuko daugiau nei 394 tūkst. litų. Per tą patį laikotarpį pernai už šias paslaugas reikėjo atseikėti 503 tūkst. litų. Anot V.Venslovo, nesiėmus griežtos taupymo politikos ši suma būtų viršyta, nes per metus mieste atsirado 350 naujų šviestuvų. Iš viso jų dabar yra 25 tūkst.

V.Venslovas sakė nelabai tikėjęsis, kad pavyks sutaupyti tiek daug lėšų, tačiau ar verta imtis tokios griežtos taupymo politikos, palieka spręsti politikams.

147 gatvėse sumažinti apšvietimą nusprendę politikai rugsėjį teigė, kad šventiniu laikotarpiu – nuo Kalėdų iki Trijų karalių – šviesos bus daugiau. Ar laikytis pažado, politikai spręs kitą savaitę per savivaldybės tarybos Kolegijos posėdį.

Tos pačios Kolegijos sprendimą taupyti šviesos gatvėse sąskaita kauniečiai jau prakeikė. Politikai kaltinami, kad jų sprendimas kainavo ne tik prarastą jaukumą, bet ir saugumą. Tamsiu paros metu sužalotų pėsčiųjų skaičius kėsinasi į naujus rekordus. Tačiau Kauno merui Andriui Kupčinskui svarbesni kiti skaičiai. "Renkamės tarp blogo ir labai blogo varianto. Su VST paskutinį kartą atsiskaitėme pavasarį. Todėl bendrovė pareikalavo pateikti taupymo grafiką arba šviesą išjungs visai", – sakė meras.

Nebeturinti kur dingti savivaldybė prisiminė seniai aptartas elektros taupymo galimybes, kurios leistų taupyti neišjungiant šviestuvų. Ne viena privati bendrovė siūlo įdiegti modernų apšvietimo intensyvumo valdymą. Jis leistų automatiškai sumažinti apšvietimo intensyvumą tada, kai jo nelabai reikia. "Pavyzdžiui, nuo 1 iki 3 val. apšvietimo intensyvumas galėtų sumažėti 30 proc. Tokio skirtumo žmogaus akis nepajustų, o galima būtų sutaupyti iki 40 proc. lėšų", – aiškino V.Venslovas.

Įdiegti tokią sistemą atsieitų 4–6 mln. litų. A.Kupčinskas teigia, kad bendrovės lyg ir sutiktų visus darbus finansuoti savo lėšomis, o uždarbį atsiimti iš sutaupytų lėšų. Savivaldybes administracijai pavesta parengti viešo konkurso sąlygas, tačiau žinant, kiek laiko tokie konkursai užtrunka, sistema kažin ar pradėtų veikti anksčiau nei kitą žiemą.