Aštuonios Kauno vienmandatės rinkimų apygardos ir šešiolika kandidatų. Dvikovos laikas – sekmadienis. Po to sužinosime, kas Kaunui atstovaus Seime ketverius metus.

Tarp naujokų ir senbuvių

"Kauno diena" miesto vienmandačių rinkimų apygardų kandidatams uždavė vienodus klausimus. Į antrąjį rinkimų turą Kauno apygardose pateko visi aštuoni per praėjusius rinkimus čia išrinkti Seimo nariai. Kas geriau: Seimo senbuviai ar reikia naujo oro gurkšnio? Ar realūs politikų dosniai dalijami pažadai, sekmadienį nuspręs rinkėjai.
"Nesirengiu daryti darbų, kuriuos turi atlikti savivaldybė. Jeigu kažkas to tikisi, labai nusivils. Manau, kad žmonės supranta, kam renka Seimo narius", – įsitikinusi konservatorė Rasa Juknevičienė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašo kandidatai viliasi turėti daugumą Seime.

"Vienas narys tik papudruos, bet nepagerins gyvenimo. Reikia daugumos", – tvirtą poziciją išreiškė šios partijos narė Vida Marija Čigriejienė. Jos bendrapartiečiai Kazys Starkevičius, Rimantas Jonas Dagys, Arimantas Dumčius, Loreta Kudarienė tikino turintys konkrečių darbų sąrašus ir programas, kurias po rinkimų žada įgyvendinti: rūpinsis arenos Nemuno saloje statyba ir finansavimu, mokyklų ir ligoninių rekonstrukcija, bendruomenių stiprinimu, spręs socialines problemas, aktualias tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai.

Nuo "Leo LT" iki žibintų

"Neužsiimu pažadais", – buvo konkretus Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas. Jo įsitikinimu, pagerinus bendrą valstybės ekonomikos lygį, finansinės sistemos stabilumą, pagerėtų gyvenimas visiems šalies gyventojams, kauniečiams – taip pat. "Tikiuosi, kad centro dešinei pavyks sustabdyti kietą ekonomikos nusileidimą ir pasiekti, kad ji kiltų", – išreiškė viltį K.Glaveckas.

Jis vienintelis iš kandidatų Kaune atkreipė dėmesį, kad artimiausius kelerius metus valstybėje svarbiausi bus energetikos klausimai ir santykiai su "Leo LT". Nuo to didele dalimi priklausys ir bendra šalies ekonomikos situacija, žmonių gyvenimo lygis.
Tautos prisikėlimo partijos narys Erikas Kalpokas žada, kad Šilainių gyventojams bus nutiesta užmiršta troleibusų linija ir apšviesti tamsūs daugiabučių kiemai. Jo bendrapartietis Panemunėje Tomas Eitutis steigs biurą, kuriame gyventojams teiks nemokamas teisines ir ekonomines konsultacijas. Šiai partijai atstovaujantis Saulius Stoma skatins demokratiją. "Jeigu žmonės pasijus tikraisiais savo šalies šeimininkais, jų nuotaika pasitaisys, ir gyventi bus geriau", – aiškino politikas.

Kauno ir kauniečių lobistu Seime žada būti jaunalietuvis Stanislovas Buškevičius. "Pirštai bus lenkti į Kauną, jeigu reikės kautis dėl lėšų paskirstymo visoms sritims. Esu tikras Kauno patriotas!" – išrėžė S.Buškevičius.

Daugiau laisvės verslui

Kylant šilumos ir elektros kainoms kauniečiai neskuba taupyti. Seni daugiabučiai namai stovi nerenovuoti, o mokesčiai ryja kauniečių pinigus. Visi kandidatai į Seimą vienbalsiai sutinka, kad namams atnaujinti reikia daugiau lėšų. Iš kur jų gauti, kai visi kalba apie deficitinį valstybės biudžetą ir skaudžiai besileidžiančią šalies ekonomiką?
Dauguma kandidatų nusiteikę daugiau veikimo laisvės suteikti privačiam verslui, rekonstruojant daugiabučius namus. Savo lėšomis atnaujinę namą, verslininkai galėtų padidinti namus vienu ar  keliais naujais aukštais.

Liberalai tikina tokią idėją siūlę jau prieš kelerius metus. "Verslininkai ir namų gyventojai turėtų naudos, o valstybei tai nieko nekainuotų", – teigiamus dalykus įžvelgė D.Teišerskytė.

S.Stomos nuomone, reikėtų verslininkams leisti ne tik renovuoti daugiabučius namus, bet ir griauti prastos būklės statinius, o jų vietoje statyti naujus.

Taupymo ar išlaidų planai?

E.Tamašauskas siūlo atkreipti dėmesį ir į žemės klausimus. "Renovuoti namus reikia kompleksiškai, juk prieš pradedant darbus būtina rengti detaliuosius planus. Žemės planavimo įstatymas smarkiai suvaržė šituos dalykus", – aiškino E.Tamašauskas.
Bendrapartiečio K.Glavecko nuomone, vienintelė išeitis – didinti valstybės paramą. Jis įsitikinęs, kad prieš porą metų valstybė, pažadėjusi kompensuoti 50 proc. renovavimo išlaidų, pažadų netesi, nes kai kurios bendrijos, atlikusios darbus, lėšų iki šiol negavo.

Ekonominės krizės sąlygomis K.Glaveckas siūlo apkarpyti valdymo išlaidas ir atsisakyti nereikalingų projektų. Konservatoriaus Kazio Starkevičiaus nuomone, daug lėšų iššvaistoma unikaliems namų projektams rengti. "Daugiabučių namų projektų Lietuvoje nėra daug. Reikia parengti tipinius renovavimo projektus, kuriuos būtų galima tik nežymiai keisti. Sutaupytume milijonus litų", – įsitikinęs politikas.

Vienintelis partijos "Jaunoji Lietuva" lyderis Stanislovas Buškevičius įsitikinęs, kad renovavimo kaštų negalima suversti ant gyventojų pečių – tai turi padaryti valstybė. Žinoma, daugumai žmonių patinka, kai jų problemas išsprendžia kas nors kitas. "Jeigu žmogus neturi ką valgyti, iš ko jis mokės už namo renovaciją?" – retoriškai klausė S.Buškevičius. Paklaustas, ar valstybė išgalės padengti visas daugiabučių renovavimo išlaidas, politikas pasiūlė atsisakyti įvairių priėmimų.
"Visos Lietuvos mastu priėmimai suryja milijardus litų. Juos būtų galima panaudoti namams renovuoti", – idėja pasidalijo kandidatas.

Piešia spalvingą ateitį

"Kaunas verčiamas provincija dėl prasto Vyriausybės požiūrio į šį miestą. Požiūrį būtina keisti. Kauno vieta yra labai gera, ir ją reikia išnaudoti", – įsitikinęs S.Stoma. Jam pritaria ir politiniai konkurentai. "Mūsų miesto investiciniai projektai stumiami į rezervą. Kairioji vyriausybė keršija Kaunui už tai, kad jis yra patriotiškas dešinysis miestas", – dėstė A.Dumčius. Jo kolegės R.Juknevičienės nuomone, Kauną atgaivintų nacionalinio oro uosto steigimas Karmėlavoje, logistikos centras, geležinkelio "Rail Baltic" vėžė. K.Starkevičius, dar 1998 m. prabilęs apie valdžios institucijų decentralizaciją, siūlo į Kauną perkelti Žemės ūkio ministeriją.

Liberalų sąjūdžio atstovas K.Glaveckas, pritariantis nuomonei, kad didžiosios Kauno problemos prasideda Vilniuje, pasigenda didesnio lobizmo Kauno naudai. Liberalai apskritai siūlo miestą pradėti gaivinti nuo pačių paprasčiausių dalykų – sutvarkyti gatves ir šaligatvius, surinkti šiukšles.

"Atrodo banalu, bet matome, kad mažesni miesteliai tvarkosi geriau. Vienas piniginis vienetas, investuotas į miesto infrastruktūrą, gali pritraukti tris piniginius vienetus investicijų", – miesto gražinimo naudą aiškino E.Tamašauskas.

R.J.Dagys mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti mokslo ir investicijų slėnių projektams, nes investuoti reikia ne tik į pastatus, bet ir į mokslą. Apie didesnį dėmesį verslininkų iniciatyvoms prabilusi D.Teišerskytė mano, kad nuodėminga ignoruoti verslą.

"Leiskime verslininkams pagyvinti Laisvės alėją, Nemuno prieplauką, kurti pramogų kompleksus. Sudarykime protingas sutartis, kad dėl to nereikėtų kentėti savivaldybei", – pritarė V.M.Čigriejienė.

Optimizmu trykšta ir S.Buškevičius: "Reikia kautis už savo miestą, kad ir kur būtum. Gal ir neįmanoma, bet turime iškelti sau idėją, kad Kaunas būtų geresnis už Vilnių", – mintimis dalijosi politikas.

Valdžią kritikuoja ir savi

Kaune kandidatuojantys politikai negailėjo aštrios kritikos miesto valdžiai.
"Vien politiniai sprendimai nebus efektyvūs, jei administracija nesugebės jų įgyvendinti. Administracijos aparatas yra išpūstas. Reikia atsisakyti funkcijų dubliavimo, nes po tuo slepiasi korupcija ir kiti nešvarūs dalykai", – neslėpė R.J.Dagys.

Apie tai, kad mažai apmokami administracijos valdininkai iš savo funkcijų daro verslą, prabilo ir K.Glaveckas. Jis siūlo daugiau funkcijų ir atsakomybės perduoti seniūnijoms. Politiko nuomone, seniūnijos galėtų turėti ir savo biudžetus. Jo bendrapartietis E.Tamašauskas įsitikinęs, kad situaciją iš esmės galėtų pakeisti tiesioginiai mero rinkimai, kuriems nepritarė dabartinis Seimas. Liberalų kandidato nuomone, į mero postą galėtų pretenduoti ne tik partijų atstovai, bet ir nepriklausomi kandidatai, o žmonės turėtų didesnį pasirinkimą.

Tautos prisikėlimo partijos atstovai įsitikinę, kad Kaune dabar nė kiek ne geriau, negu buvo V.Šustausko laikais. S.Stomos teigimu, jų partija žada labai aktyviai dalyvauti savivaldos rinkimuose ir nušluoti nuo Kauno dešiniąją nomenklatūrą.
Patys susidūrę su biurokratizmu, visų partijų kandidatai į Seimą pripažįsta: reikalinga ryžtinga administracijos reforma. "Nekyla klausimo, ką daryti. Svarbu – kas tai padarys", – patikslino K.Glaveckas.

Vienas prieš vieną

Šilainių rinkimų apygardoje: Rimantas Jonas Dagys ir Erikas Kalpokas.
Aleksoto-Vilijampolės rinkimų apygardoje: Rytas Kupčinskas ir Saulius Stoma.
Centro rinkimų apygardoje: Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Erikas Tamašauskas.
Žaliakalnio rinkimų apygardoje: Rasa Juknevičienė ir Dalia Teišerskytė.
Kalniečių rinkimų apygardoje: Arimantas Dumčius ir Stanislovas Buškevičius.
Dainavos rinkimų apygardoje: Kęstutis Glaveckas ir Loreta Kudarienė.
Pramonės rinkimų apygardoje: Kazys Starkevičius ir Violeta Boreikienė.
Panemunės rinkimų apygardoje: Vida Marija Čigriejienė ir Tomas Eitutis.

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija