Prasidėjus šiltajam sezonui, vairuotojai piktinasi, kad darbai vykdomi ir savaitgaliais, kai eismas šiame kelyje – intensyviausias. Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) turi savo paaiškinimą, kodėl kelias neremontuojamas kitu metu ar naktimis.

Vasara – atostogų ir kelionių metas. Daugelis tautiečių susikrauna daiktus ir vyksta poilsiauti automobiliu, tačiau panašu, kad bent jau viename intensyviausių šalies kelių – greitkelyje Vilnius–Kaunas – kelionės šiemet gali prailgti dėl kelio rekonstrukcijos darbų.

Šioje magistralėje ties Moluvėnais ir Žiežmariais esančios sankryžos pradėtos renovuoti dar praėjusių metų vasarą. Po rekonstrukcijos neliks apsisukimų per skiriamąją juostą, taip pat ketinama įrengti dviejų lygių sankryžas su jungiamaisiais keliais.

Abi sankryžos yra prie pat gyvenamųjų vietovių. Eismo intensyvumas rekonstruojamuose kelio ruožuose yra didesnis kaip 20 tūkst. automobilių per parą, iš jų apie penktadalį sudaro sunkusis transportas. Skaičiuojama, kad sankryžų rekonstrukcija kainuos apie 12,5 mln. eurų. Numatoma, kad apie 75 proc. darbų vertės bus finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Vairuotojai piktinasi, kad darbai atliekami net ir piko valandomis – tuomet, kai daugelis žmonių šiuo keliu savaitgaliais važiuoja į kitas šalies vietoves. Savo ruožtu LAKD atstovai tikina, kad taip daroma dėl pačių vairuotojų. Pagal sutartį, darbai turi būti baigti iki 2017-ųjų sausio pabaigos, tačiau dabar rekonstrukcijos darbus planuojama baigti šių metų lapkritį.

„Skubėjimas yra gerai, nes kiekvieną dieną kamščiai didėja. Kuo greičiau bus baigti darbai, tuo mažesni bus trikdžiai. Jei atlaisvintume kelią savaitgaliais, remonto darbai dar labiau nusikeltų. Reikia tikėtis, kad iki sezono, kai prasidės vilniečių kelionės pajūrio link ir kitur, didieji darbai galbūt jau bus atlikti, ir piko valandomis bus galima dirbti kitur – kelkraščiuose, įrengiant viadukus ar įvažiavimus bei išvažiavimus. Tikimės, kad tuomet trukdžiai bus minimalūs“, – LRT.lt komentavo LAKD direktoriaus pavaduotojas Dainius Miškinis.

Jo žodžiais, automobilių srautas šiame kelyje ir šiandien yra didelis, o jei darbai užtruktų, vairuotojai taip pat būtų nepatenkinti. Be to, rangovas esą taip pat suinteresuotas kuo greičiau baigti šiuos darbus ir pradėti dirbti kituose objektuose.

Kaip teigia D. Miškinis, naktinis darbas taip pat gerokai padidina kaštus, be to, dėl jo esą gali nukentėti  kokybė. „Miestų teritorijose vieni piliečiai norėjo, kad būtų mažiau kamščių ir siūlė dirbti naktį. Kai pradėjo dirbti naktį, atsirado skundų, kad poilsio metu yra didelis triukšmas. Tos vietovės [kuriose rekonstruojamos sankryžos] nėra labai nutolusios nuo gyvenamųjų namų, taigi kiltų problemų“, – apibendrina pašnekovas.

Nori didinti greitį iki 130 km/h

LAKD planas – didinti greitį greitkelyje Vilnius – Kaunas iki 130 km per valandą. Dabar vasaros laikotarpiu šiame kelyje galima važiuoti 120 km per valandą, kai kuriuose ruožuose – 110 km. Panaikinus avaringas vietas, greitį vasarą būtų galima padidinti. Tuomet visas kelio ruožas nuo Vilniaus iki Klaipėdos turėtų tuos pačius leistino greičio parametrus.

„Norint padidinti greitį šiame kelyje, neturi būti vieno lygio sankryžų. Šiuo atveju tos dvi sankryžos yra priežastis, kodėl reikėjo rekonstrukcijos, kad labiausiai apkrautame kelyje automobiliai galėtų netrukdomi saugiai važiuoti“, – LRT.lt sako D. Miškinis.

Saugiam eismui trukdo ir tai, kad dar ne visos greitėjimo ir lėtėjimo juostos atitinka automagistralės reikalavimus. „Šiemet skelbiame konkursą dėl greitėjimo ir lėtėjimo juostų įrengimo. Taip pat atitvarai, kurie yra skiriamojoje juostoje, neužtikrina sunkiasvorio transporto sulaikymo. Jie bus keičiami į aukštesnės klasės atitvarus, kurie sulaikytų sunkųjį transportą. Žingsnis po žingsnio artėjime link galimybės leisti važiuoti šiuo keliu greičiau“, – teigia LAKD direktoriaus pavaduotojas.

Pasak D. Miškinio, ateityje įrengus dinaminius ženklus, kelyje Vilnius–Kaunas būtų galima didinti greitį net ir žiemą, jei tam būtų palankios oro sąlygos. „Pastarosios žiemos yra gana šiltos, todėl, kai būtų idealios oro sąlygos, eismą galima būtų riboti ne iki 110 km/h, bet iki 120 ar 130 km per valandą“, – planuoja pašnekovas.