Būsimas Vilniaus vakarinis aplinkkelis tapo politikų įrankiu.
Pasinaudodamos strategiškai svarbiu objektu dvi politinės partijos puolė viena kitą juodinti.

Statyti patikėjo saviems?
Praėjusios savaitės pradžioje Vilniaus liberalų ir centro sąjunga surengė išvyką prie pietinio aplinkkelio bei Laisvės, Ateities ir Ukmergės gatvių sankirtoje statomo pėsčiųjų viaduko. Esą pastarasis įdomus tuo, jog Vilniaus valdžia viaduką statančiai bendrovei skolinga 13 mln. litų. Išvyką organizavo Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros komitetui vadovaujantis liberalcentristas, partijos lyderio Artūro Zuoko artimas bendražygis Algimantas Vakarinas.Per išvyką netikėtai paaiškėjo, kad pietinį aplinkkelį sėkmingai baigianti statyti bendrovė „Fegda“ sąmoningai buvo išstumta iš konkurso vakarinio greitkelio pirmam etapui statyti. Objekto vertė siekia 168 mln. litų. Didžioji dalis statybų finansuojama iš ES sanglaudos fondo.
„Iškelta labai keista sąlyga. Konkurse norinti dalyvauti bendrovė turi būti pastačiusi objektą už 87,8 mln. litų. Mano žiniomis, Nepriklausomos Lietuvos laikais įgyvendintas vienintelis toks objektas – Žvyrkelių asfaltavimo programa. Girdėjau, kad tai atliko „Panevėžio keliai“. Mes šią sąlygą apskundėme teismui, šis turėjo mums atsakyti per 60 dienų, bet vėluoja“, – guodėsi bendrovės „Fegda“ generalinis direktorius Arvydas Gribulis.

A.Vakarinas puse lūpų tarstelėjo, kad „Panevėžio keliai“ galbūt tiesiogiai susiję su „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Jis lyg ir viena ausimi girdėjęs, kad bendrovės valdybos pirmininkas Gvidas Drobužas yra Rolando Pakso partijos kolega.
2002 m. G.Drobužas išties kandidatavo į Panevėžio miesto tarybą po R.Pakso vadovaujamos partijos sparnu, tačiau niekada nebuvo oficialus šios partijos narys. Pernai vienas turtingiausių šalies verslininkų pasitraukė iš politikos ir prisiekė į Panevėžio tarybą negrįžti nei su „Tvarkos ir teisingumo“, nei su jokia kita partija.

Liberalcentristų teatras?

Sumojęs, kad vakarinio aplinkkelio dalies konkursą savivaldybė galbūt paskelbė vienai įmonei, A.Vakarinas kibo sostinės valdininkams į atlapus. Pirmiausia teisintis buvo privertas savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Juozas Gedvilas.
Šis tvirtino, kad sąlygas greitkelio konkursui parengė ne jis, o savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija. Sąlygas pasirašė Vilniaus mero, „Tvarkos ir teisingumo“ partijai priklausančio Juozo Imbraso patarėjas Remigijus Žemaitaitis, vadovaujantis savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai.
Kitas liberalcentristas Stanislovas Šriūbėnas stebėjosi, esą kaip čia gali būti, kad tokia puiki bendrovė, pietinį ruožą baigianti pastatyti pusmečiu anksčiau, nei planuota, negalės statyti vakarinės dalies. „Kas čia per naujiena?!“ – kalbėjo S.Šriūbėnas.
Visais balsais nuspręsta į kitą Miesto plėtros komiteto posėdį pasikviesti R.Žemaitaitį, kad šis pasiaiškintų. Po posėdžio A.Vakarinas prieš filmavimo kameras džiūgavo. „Kaip naudinga rengti tokius išvažiuojamuosius posėdžius. Įdomių dalykų sužinai“, – tikino politikas. Tik vėliau „Vilniaus dieną“ pasiekė žinia, kad A.Vakarinas apie „Fegdos“ neva eliminavimą iš konkurso žinojo dar prieš mėnesį iki išvažiuojamojo posėdžio.

Neigia protegavę panevėžiečius

Konkurso sąlygų klastojimu apkaltinti „Tvarkos ir teisingumo“ nariai puolė gintis. R.Žemaitaitis paaiškino, kad visiems užkliuvusi 87,8 mln. litų suma nėra iš piršto laužta. Esą Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose rekomendacijose numatyta, kad konkursuose dalyvauti gali tik tie statytojai, kurie per pastaruosius trejus metus yra pastatę objektų, kainuojančių ne mažiau kaip 70 proc. konkurso objekto sumos. Esą konkurse įrašyti 88 mln. litų ir yra tie numatyti 70 proc. visos vakarinio aplinkkelio pirmo etapo sumos.
„Nieko nepažeidėme. Tokios pat konkurso sąlygos buvo taikytos pietiniam aplinkkeliui, kurį dabar stato „Fegda“. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė mūsų konkursą savo interneto puslapyje ir tą patį pranešimą išplatino visoje ES. Konkurse gali dalyvauti bet kuri ES esanti įmonė! Tai kaip galima mus kaltinti vienos bendrovės protegavimu?“ – niršo R.Žemaitaitis.
Paprašytas paaiškinti „Tvarkos ir teisingumo“ ir „Panevėžio kelių“ ryšius mero patarėjas suglumo. Esą apie tokius nebuvo girdėjęs. Jis patvirtino, kad „Panevėžio keliai“ yra ne kartą parėmę „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, bet tai esą nieko nekeičia, nes finansiškai stipri bendrovė remia visas didesnes Lietuvos partijas. Liberalcentristus – taip pat.

Statybas gaubia intrigos

Vienas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narių, primygtinai prašęs neskelbti jo pavardės, patarė pasidomėti „Fegdos“ ir liberalcentristų ryšiais. Esą pietinį aplinkkelį „Fegdai“ statyti tyčia patikėjo tuomet valdžioje buvę patys liberalcentristai. Bendrovė sudarė konsorciumą su „Kauno tiltais“, laimėjo konkursą ir kibo į darbus.
Tačiau vakarinio aplinkkelio kauniečiai neva su „Fegda“ statyti nebenori, todėl sudarė jungtinės veiklos sutartį su „Panevėžio keliais“ ir laimėjo vakarinio ruožo 1A etapo konkursą. Abi bendrovės statys pėsčiųjų tiltą tarp Lazdynų ir Karoliniškių rajonų. Kartu planuoja varžytis ir dėl viso pirmo etapo darbų. Tiesa, 1A etapo konkurse dalyvavo tik šios į vieną darinį susijungusios bendrovės.
„Kodėl „Kauno tiltai“ nebenori dirbti su „Fegda“? Nes girdėjau, kad ši bendrovė juos apgavo. Pažadėjusi darbus ir pelną dalytis pusiau „Fegda“ kauniečiams paliko tik apie 20–30 proc. pietinio aplinkkelio darbų ir tokią pat dalį uždarbio. Dabar viena „Fegda“ nebegali dalyvauti konkurse, nes neatitinka reikalavimų, todėl liberalcentristai ir puolė jų ginti“, – samprotavo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys.

Kelininkai – gandų aukos

Šiuos gandus paneigė visos trys vakariniu aplinkkeliu susidomėjusios bendrovės. „Fegdos“ vadovas A.Gribulis gandus apie jų neva apgautus kauniečius pavadino absurdu, tačiau kodėl jiems nepavyko su „Kauno tiltais“ pratęsti bendradarbiavimo sutarties, paaiškinti negalėjo.
„Jie net nediskutavo ta tema ir nenorėjo su mumis jokių junginių. Visi grupuojasi, ir mes jiems siūlėme, bet jie gal nenorėjo. Negaliu jų įkalbinėti“, – tvirtino A.Gribulis.
„Kauno tiltų“ generalinis direktorius Nerijus Eidukevičius pabrėžė, kad „Panevėžio keliai“ šįkart labiau tikę į partnerius, nes turi tiltų statymo patirties. Mat 1A etapu teks statyti pėsčiųjų tiltą, o pirmu etapu – nutiesti kelio ruožą su trijų lygių sankryža ir dviem estakadomis ties Oslo gatve, pastatyti sudėtingą 150 m ilgio ir 36 m pločio tunelį ties Lazdynų gyvenamaisiais namais, įrengti sankryžos įvažas ir nuovažas, sutvarkyti susikertančių gatvių ruožus.
Vakarinio aplinkkelio pirmas etapas prasidės nuo Olso gatvės ir baigsis ties L.Asanavičiūtės gatve. Darbai turėtų prasidėti 2008–2009 m. ir baigtis apie 2010–2011 m. Visas vakarinis aplinkkelis drieksis nuo Oslo ir Erfurto gatvių sankirtos (Lazdynų tiltas) iki Ukmergės gatvės (Pašilaičiai). Aplinkkelio ilgis – apie 9,5 km.

Politikų ir kelininkų draugystė

Panevėžio keliai“ + „Tvarka ir teisingumas“

2002 m. „Panevėžio kelių“ valdybos pirmininkas Gvidas Drobužas išrinktas į Panevėžio miesto tarybą. Verslininkas buvo įtrauktas į Rolando Pakso vadovaujamos Liberalų demokratų partijos sąrašus, priklauso partijos frakcijai Panevėžio miesto savivaldybėje.
2004 m. vykstant rinkimams į Seimą „Panevėžio keliai“ 5 tūkst. litų skyrė Panevėžyje R.Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ iškeltam kandidatui Kastyčiui Vainauskui.
2006 m. su R.Paksu siejamam Rusijos verslininkui Jurijui Borisovui priklausanti oro bendrovė „Avia Baltika“ pardavė „Įstros“ aerodromą penkiems verslininkams, kurių vienas – „Panevėžio kelių“ bendrovės generalinis direktorius Virmantas Puidokas.
2006 m. gimtuosiuose R.Pakso Telšiuose pėsčiųjų ir dviračių taką į Ryškėnus patikėta statyti „Panevėžio keliams“. Objektas finansuotas iš ES struktūrinių fondų lėšų.
Nuo 2006 m. „Panevėžio keliai“ ir jiems priklausančios bendrovės dosniai remia „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. Kiekvieną metų ketvirtį partija susižeria po kelias dešimtis tūkstančių litų paramos.

„Fegda“ + Liberalų ir centro sąjunga

2002 m. per savivaldos rinkimų kampaniją vilniečiams buvo platinama skandalingoji Vilniaus mero Artūro Zuoko ataskaita. Šią daugiau nei 0,5 mln. litų kainavusią ataskaitą parėmė bendrovės, kurios, opozicijos nuomone, buvo pamalonintos Vilniaus miesto savivaldybės užsakymais atlikti įvairius projektus. Tarp bendrovių šmėžavo ir „Fegdos“ vardas.
2003 m., sostinę valdant liberalcentristams, konkursą Konstitucijos prospektui Vilniuje atnaujinti laimėjo vienintelis jo dalyvis – „NCC Fegda“, Panevėžio statybos tresto ir „Panevėžio kelių“ konsorciumas. Konkursas tąkart sukėlė konservatorių pasipiktinimą, esą A.Zuokas „Fegdai“ dažnokai patiki milijoninius miesto atnaujinimo projektus.
2003 m. Vilniuje Narbuto gatvės ir Laisvės prospekto sankryžą rekonstravo bendrovė „NCC Fegda“. Darbai sostinės valdžiai kainavo 12,8 mln. litų.
2004 m. vykstant rinkimams į Seimą „NCC Fegda“ Liberalų ir centro sąjungai bei jos kandidatui Algiui Čaplikui skyrė 11 tūkst. litų.
2005 m. Vilniuje pradėtas tiesti senamiesčio pietinis aplinkkelis, jungiąs P.Višinskio iki Aušros Vartų gatves. Statybos darbus atliko „NCC Fegda“, laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą konkursą. Bendra darbų vertė – 21,758 mln. litų.
2006 m. Vilnių valdant liberalcentristams, „Fegda“, susijungusi su „Kauno tiltais“, laimėjo konkursą Vilniaus pietinio aplinkkelio darbams atlikti. Projekto vertė – 262,5 mln. litų.