Kauno pilį atstatantys specialistai ir projektui nepritariantys kauniečiai susėdo prie apskritojo stalo. Taikos derybininkų vaidmens ėmėsi Kultūros paveldo departamento atstovai.

Prašo Prezidentės globos

Pagal architekto Kęstučio Mikšio projektą atstatoma Kauno pilis išlieka vienu karščiausių diskusijų objektų viešojoje erdvėje. Tokiam pilies atstatymui nepritariantys visuomenės veikėjai beldžiasi į įvairių institucijų duris tikėdamiesi sustabdyti, jų vertinimu, istorijos ir paveldo darkymą. Kreipimasis į Prezidentę – dar vienas būdas, kuriuo Senojo Kauno draugija bando atkreipti dėmesį į šią problemą.

"Surinkome 3222 kauniečių, kurie reikalauja atstatyti pilį istoriškai, parašus ir įteikėme raštą Prezidentei, – pasakojo Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas. – Pilis turi būti atstatyta tokia, kokia buvo."

Rašte Prezidentei užsimenama, kad, rengiant Kauno pilies atkūrimo projektą, su kauniečiais nuo pat pradžių nebuvo bendradarbiaujama. O šito reikalauja Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija.

Prezidento kanceliarija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydama išnagrinėti draugijos keliamus klausimus, suteikti jai visą informaciją apie Kauno pilies atkūrimo projektą.

Susitarti padės tarpininkė?

Į diskusiją projekto vykdytojus ir jų priešininkus sukvietę Kauno valdžios atstovai vylėsi, kad Kultūros paveldo departamentas galėtų padėti išspręsti įsisenėjusį konfliktą.

"Daug kartų buvome susirinkę, bet visos pastangos atsimušdavo į sieną. Reikėtų galutinai išsiaiškinti situaciją", – aiškino meras Andrius Kupčinskas.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pripažino, kad projektas vertinamas nevienareikšmiškai ir taip esą nutiko dėl nemokėjimo susikalbėti. "Dabar Vyriausybė veda derybas dėl ES paramos kitam finansavimo laikotarpiui ir tai nėra pats geriausias laikas būti susiskaidžiusiems, nors nuomonių įvairovė ir yra sveikintina", – pabrėžė D.Varnaitė. Ji įsitikinusi, kad vykdant tokius svarbius paveldo projektus būtina nuosekliai informuoti visuomenę. Departamento direktorė pasiūlė sukurti interneto svetainę, kurioje būtų skelbiama visa su Pilies atstatymo projektu susijusi informacija. Be to, paragino įtraukti visuomenės atstovus į projekto priežiūros komisiją arba sukurti visuomenės tarybą.

Pabodo ginčytis teismuose

Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis prašė Kauno pilies projektą kritikuojančių draugijų nutraukti teisminius ginčus, ieškoti kompromiso.

"Gal reikia vieną kartą baigti skųsti, siuntinėti skundus įvairioms institucijoms? Nebetampykite žmonių po teisėsaugos institucijas, nebegadinkite jų nervų. Jeigu nebūtų ultimatyvių reikalavimų, būtume sutaupę daug brangaus laiko ir sveikatos", – aiškino R.Mikaitis.

Istorikas Tomas Baranauskas nebuvo linkęs nusileisti ir reikalavo pirmiausia atsižvelgti į visuomenės atstovų reikalavimus. "Skundą atsiimsime tik tada, kai susitarsime. Ne anksčiau", – kategoriškos pozicijos laikėsi T.Baranauskas.

Draugijos "Pilis" narys Edmundas Kulikauskas piktinosi, kad dabartinis projektas neturi jokio mokslinio pagrindo. Jam, kaip ir daugeliui kitų diskusijoje dalyvavusių visuomenės veikėjų, nepriimtinos kiaurymės pilies sienoje. "Tokių kiaurų sienų, per kurias galima šaudyti, iš tikrųjų nebuvo", – pagrindinį rūpestį nurodė E.Kulikauskas.

R.Žiliukas kelissyk rėmė prie sienos architektą K.Mikšį ir savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėją Rimgaudą Miliukštį, reikalaudamas pakeisti šią pilies detalę, tačiau sulaukė tik pažado ateityje grįžti prie šio klausimo.

"Palaukime pusantrų metų, pažiūrėkime, kaip viskas atrodys", – nuo tiesaus atsakymo išsisuko R.Miliukštis.

Šiuo metu vyksta konkursas dėl antrojo Pilies atstatymo etapo. Per jį planuojama įrengti pilies apšvietimą, nutiesti medinį tiltelį į piliavietę.