Ilgąjį savaitgalį Lietuvą apėmusi karščio banga kai kuriuos kauniečius privertė kreiptis pagalbos į medikus.
Perkaito ir nudegė
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Rima Gudėnienė sakė, kad dėl saulės poveikio penktadienį į juos kreipėsi du žmonės, o sekmadienį sulaukta septynių pacientų.
"Keturi iš jų kreipėsi tik dėl konsultacijos, o tris teko nuvežti į priėmimo skyrių. Pagalba buvo suteikta vienam vyrui ir dviem vaikams. Žmonės dažniausiai baiminasi šilumos smūgio, todėl pablogėjus savijautai kreipiasi į gydytojus", – pasakojo gydytoja R.Gudėnienė.
Gydytojos teigimu, šie kauniečiai skundėsi dėl pakilusios temperatūros, galvos skausmo, silpnumo, nudegimo.
Medikė įsitikinus, kad šį savaitgalį mieste iškvietimų daug nebuvo tik todėl, kad didelė dalis gyventojų buvo išvykę.
Trečdaliu daugiau pacientų
Kauno klinikų atstovė spaudai Eglė Žemaitienė informavo, kad praėjusį savaitgalį dėl karščio bangos sulaukta 30 proc. daugiau pacientų.
"Kai taip karšta, paūmėja visos lėtinės ligos, todėl į gydytojus kreipėsi daugiau pacientų su kardiologiniais, kraujotakos sutrikimais", – tvirtino E.Žemaitienė.
Ji užsiminė, kad į klinikas praėjusį savaitgalį pateko vienas žmogus, kuriam buvo stipriai nudegusi oda. "Dar vienam pacientui nustatytas šilumos smūgis. Abu pacientai jau išleisti gydytis į namus", – sakė E.Žemaitienė.
Lūžo sąnariai
Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto vedėjas Raimondas Kunickas sakė, kad į punktą medikų pagalbos karštąjį penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį kreipėsi maždaug po 100 kauniečių, kas dešimtas buvo paguldytas į ligoninę.
Dauguma besikreipiančiųjų, pasak R.Kunicko, prašė pagalbos dėl nepavojingų žaizdų: pavyzdžiui, būdami vandenyje ar ant kranto užlipo ant šukės, kito aštraus daikto ir įspjovė pėdą.
"Nemažai besikreipiančiųjų buvo patyrę plaštakos traumas, pasitempę riešą, čiurną, buvo ir čiurnos, riešo, peties lūžių", – vardijo vedėjas.
Pasak jo, itin sudėtingų atvejų nepasitaikė, tačiau per visas tris dienas į ligoninę paguldyta apie 30 žmonių.
Toks pacientų srautas, anot R.Kunicko, yra įprastas ir vėsesniu oru, tik tuomet žmonės patiria kitokių traumų.
Gydytojų patarimai
Gydytojai primena, kad per karščius svarbu apsirengti lengvais, laisvais, šviesiais drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą, nepamiršti skrybėlės ir akinių nuo saulės, taip pat gerti daug skysčių.
Odą reikia saugoti naudojant apsauginius kremus, kuriais reikia pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.
Nudegimo saulėje požymiai: karščiavimas, dehidracija (skysčių netekimas), nudegusių vietų skausmas, pūslės odoje.
Pirmoji pagalba gydant saulės nudegimus: vėsinkite odą drungnu dušu ar vėsiais kompresais, pakenktas vietas patepkite drėkinamuoju pieneliu.
Jei saulės nudegimas ištiko vaiką iki metų amžiaus arba pakilo temperatūra, atsirado skysčiu pripildytų pūslių, nedelsdami kreipkitės į medikus.
Šilumos arba saulės smūgis – rimčiausia perkaitimo komplikacija. Smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, kūno temperatūra ima sparčiai kilti ir per 10–15 minučių gali pasiekti 39–40 C. Įspėjantys požymiai: aukšta kūno temperatūra, paraudusi, karšta ir sausa oda, dažnas pulsas, tvinkčiojantis galvos skausmas, mieguistumas, pykinimas, dezorientacija, sąmonės pritemimas ir netekimas.
Naujausi komentarai