Situaciją „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ komentavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis patarėjas Aidas Valys.
„Dalyvavome apžiūroje kartu su savivaldybės darbuotojais, atsakingais už statinių naudojimo priežiūrą. Matėme tam tikrose lokaliose vietose sienose nedidelės apimties trūkius, matėme laiptų aikštelėje priešais liftus porą kv. m atšokusių plytelių. Apžiūroje dalyvavo ir konstruktoriai, ekspertai, kiek suprantu, jie pateikė preliminarias išvadas apie tai, kas buvo nustatyta. Manyčiau, kad tolimesnės išvados arba priežastys, kodėl galėjo įvykti arba vyksta nuolatos pasikartojantys mikrotrūkiai sienose, atitvarose, turėtų būti išsamiau išnagrinėta ir galbūt atlikta ekspertizė“, – komentavo specialistas.
Tačiau ar galima sakyti, kad gyventojams tikrai saugu gyventi pastate, kuriame atsiveria sienų įtrūkimai? „Pastato schema yra gelžbetoninės perdangos ir gelžbetoninės kolonos, tai tose laikančiosiose konstrukcijose jokių deformacijų mes bent jau nepastebėjome“, – tvirtino A. Valys.
Sostinėje įtrūkus daugiabučio sienai, iš pastato evakuoti gyventojai
Gyventojai baiminasi, kad būtent jie gaus sąskaitas už daugiabučio remontą ir patys tas išlaidas turės padengti. O kaip yra iš tikrųjų – kas turi atlyginti žalą? „Pagal teisės aktus yra garantiniai terminai, pagal kuriuos statytojas dėl matomų defektų yra atsakingas penkerius metus, dėl paslėptų darbų – dešimt metų ir dėl tų paslėptų darbų, kurie yra galbūt tyčia padaryti nekokybiškai – statytojas yra atsakingas dvidešimt metų. Čia iš esmės yra įrodinėjimo dalykas. Vėlgi, turėtų būti pasiremta ekspertize. Jeigu būtų nustatyta, kad tie defektai atsirado dėl tyčia atliktų arba neatliktų paslėptų darbų, tai be abejo būtų galima bandyti išsireikalauti tos kompensacijos iš rangovo“, – kalbėjo specialistas.
„Ne veltui teisės aktuose numatyta, kad rangovo atsakomybė taip vadinamas užstatas piniginis dėl defektų šalinimo yra paliekamas trims metams, nes paprastai defektai naujos statybos name jeigu ir atsiranda, tai pasimato pirmųjų metų eksploatacijoje. Mikroįtrūkimai, be abejo, kad gali atsirasti dėl vienų ar kitų dalykų: dėl pastato natūralaus pastato konstrukcijų nusistovėjimo, arba mini sėdimo – tai visiškai natūralus dalykas. Bet jeigu vertinti, kad nuolatos atsiranda kažkokie trūkiai jau po dešimt metų ar daugiau, tai reikėtų ieškoti rimtesnės priežasties“, – tvirtino A. Valys.
Evakuotas sostinės daugiabutis
Tačiau ar ši istorija Vilniuje panaši į incidentą, nutikusį prie kelerius metus Kaune, kur vienas kaimynas buvo kaltintas išgriovęs sieną ir todėl skilo daugiabutis? „Taip, panašumas ir dėl pasekmių. Aišku, vertinant Kauno atvejį, ten pasekmės daug skaudesnės ir ženkliai brangesnės dėl neatsakingų vieno iš namo gyventojų veiksmų, kuris galbūt neįvertino, kad to paties pastato ir pamatų būklė ir taip neatsakingai, nepasitarus su specialistais, nepasidarius projekto, neinformavus apie tai gyventojus, paimti ir išgriauti laikančias sienas taip, kaip jam atrodo... Tai ir sukėlė tas pasekmes“, – Kauno atvejį prisiminė A. Valys.
Naujausi komentarai