Vizija Vilniuje turėti nacionalinį stadioną vėl priartėjo – šiandien Vyriausybė žada pagaliau patvirtinti jo statybos programą. Tai reiškia, kad po keturių mėnesių pertraukos ant Šeškinės kalvų vėl turi prasidėti statybos.
Kodėl statybų programa tvirtinama tik dabar, po keturis mėnesius trukusio sąstingio, premjeras Gediminas Kirkilas paaiškino paprastai: tik praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybė susigriebė ją pateikti. Programoje numatyta, kada kokie statybos darbai bus atliekami už numatytus 100 mln. litų, skirtų iš valstybės biudžeto.
„Statybų programa pateikta praėjusią savaitę, be jos jokio finansavimo negali būti. Už delsimą atsakomybę turėtų prisiimti savivaldybė – ji visą šį laiką užsiėmė politikavimu“, – tikino G.Kirkilas.
Stadiono statybas kuruojančios Vilniaus savivaldybės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ (VKS) laikinasis direktorius Albertas Vitėnas nesutiko su premjero žodžiais. Esą VKS specialistai Vyriausybei pristatė mažiausiai 6 kartus koreguotą stadiono statybų programą, tačiau ji Vyriausybės specialistams niekaip neįtikusi. Pastarasis variantas beveik nesiskiria nuo ankstesnių.
Kone svarbiausias pokytis – išplėsta stadiono statybas kontroliuojančios vyriausybinės komisijos sudėtis. Joje buvusį Vilniaus vicemerą, kyšio davimu įtariamą Evaldą Lementauską pakeitė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas, įtraukta po atstovą iš Valstybinės statybų priežiūros inspekcijos ir Vidaus reikalų ministerijos.
Vyriausybės lėšų negana
Anot A.Vitėno, jeigu Vyriausybė patvirtins pastarąją programą, jau po savaitės ant Šeškinės kalvų bus atnaujinti stadiono statybos darbai. Tikimasi, kad stadiono generalinės rangovės bendrovės „Veikmė“ vadovai reikalingą skaičių darbininkų ir statybų techniką sugebės surinkti per mėnesį. Vasaros viduryje turėtų prasidėti intensyvios stadiono statybos.
Tiesa, metų pradžioje buvo numatyta iš Vyriausybės gauti 200 mln. litų statyboms, tačiau balandžio pabaigoje nuspręsta lėšų skirti perpus mažiau – 100 mln. litų. Anot G.Palucko, už valstybės skirtus milijonus tebus galima pastatyti stadiono karkasą: sienas, tribūnas, dalį estakados, arkos pamatus. Nebus infrastruktūros: elektros, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo, automobiliams skirtų vietų, visos arkos, stogo, vejos ir bėgimo takų. Tai numatyta įrengti per kitą etapą. Visas stadionas kainuos beveik 450 mln. litų.
„Svarstomos kelios galimybės pritraukti trūkstamas lėšas. Į statybas gali investuoti stadiono valdytojas, kai tik jis bus parinktas. Gali būti sudaromos išankstinės sutartys nuomoti ar parduoti patalpas po tribūnomis. Pasaulinė praktika rodo, kad galima parduoti ir arenos vardą, ložių pavadinimus, skirti reklamos vietas. Aišku, didžiausia našta guls ant Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės“, – komentavo G.Paluckas.
Statys dvejus metus
Atsinaujinančios stadiono statybos pradžiugino „Veikmės“ vadovybę. Bendrovės valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius patvirtino, jog svarbiausia, kad neteks delsti dar 20 metų, kol Vilnius galės turėti prestižinį stadioną. Nuslūgo nerimas ir dėl bendrovės nuostolių, susikaupusių per 4 mėnesius. Mat apie 40 mln. litų į statybas iš savo kišenės investavusi bendrovė lėšas tikisi susigrąžinti. O dešimtis tūkstančių litų, prikapsėjusių už prastovas, „Veikmės“ vadovybė tikina padengsianti pati.
Apytiksliai skaičiuojama, kad nacionalinis stadionas bus baigtas iki 2010 m. spalio. Planai suspėti jį pastatyti iki kitais metais numatytos Dainų šventės ir renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui minėti nebeįgyvendinami.
Vilniaus savivaldybė nusprendė šioms šventėms paskirti Vingio ir Kalnų parkus, kuriuos per metus įmanoma atnaujinti. Iš Vilniaus savivaldybės ir Kultūros ministerijos biudžeto numatyti 6 mln. Vingio parko takams, žolynams atnaujinti ir 3 mln. tribūnos stogo dangos rekonstrukcijai. Taip pat bus bandoma pritraukti privačių lėšų.
Naujausi komentarai