Niekada nesvajojote grįžti į sovietmetį? Pamatyti ir pajausti, kaip tada buvo gyvenama? Tokia proga pasitaikė, ir visai šalia – Vilniaus pašonėje.

„Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ pristatė naują kvapą gniaužiantį renginį „Atgal į SSRS. 1984 – išgyvenimo drama“. Veiksmas vyksta Vilniaus rajone esančiame požeminiame bunkeryje.
Jau nuo gruodžio 15 d. režisieriaus Jono Vaitkaus ir penkių aktorių sukurta išgyvenimo drama ves dalyvius į rūsčią tų laikų realybę. „1984“ sovietiniame bunkeryje – tai drama, kurioje nebus scenos ir salės, aktorių ir žiūrovų. Tai drama, kurioje dalyvaus visi, savo valia nusileidę į bunkerį“, – skelbia organizatoriai.

Važiuojame apie trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus į Naujasodės kaimą. Čia 4 metrų po žeme gylyje 1984 m. buvo pastatyti „Kūrybos namai“ – atsarginė televizijos studija.
Grupę žurnalistų prie bazės vartų pasitinka sovietinių karių uniformomis vilkintys žmonės su vokiečių aviganiais. Ant pastato ryškiai raudonuoja užrašas „Partijos sprendimus paversime realybe!“

Seniai nematytas aparatas

Viduje pasitinka rusiškos dainos, senovinis ir kiek aprūdijęs gazuoto vandens aparatas: „Bez siropa – 1 kopeika“, „S siropom – 3 kopeiki“. Kompoto atsigerti svečiams siūlo tarybinė bufetininkė.
Netrukus visiems žurnalistams išdalijamos 60-o dydžio šimtasiūlės, ir žmonės išvaromi į lauką. Čia pasitinka milicijos generolas. „Šutki v storonu, vsem stat v širengu!“ – galingu balsu užriaumoja drūtas raudonskruostis vyriškis.
Nejučia apima jausmas, kad patekai į kalėjimą ar koncentracijos stovyklą. Mus veda link įėjimo į bunkerį, čia išdėstomas dar vienas griežtas instruktažas, ir mes, lydimi griežtų prižiūrėtojų, leidžiamės į požemius.
Netrukus patenkame į „Lenino garbės kambarį“ – čia žengiančius minkštu raudonu kilimu pasitinka raudonos sienos, ant kurių puikuojasi Lenino ir L.Brežnevo portretai. „Kas moka SSRS himną?“– tokiu pat griežtu prižiūrėtojo tonu klausia milicijos generolas.

Priminti ir KGB tardymai

Netrukus keli patys nepaklusniausi žurnalistai pakliūva į tikrą tardymą, kurį atlieka KGB karininkas rūsčiai surauktais antakiais ir medalių eilėmis ant švarko. „Tuoj jūs man pasišypsosite, balandėliai“, – rusiškai rikteli pagyvenęs tamsaus gymio vyriškis.
Užsivėrus tardymo kameros durims pasigirsta to paties karininko riksmai ir trankymai kumščiu į stalą. „Ko čia atvykote? Ką norite surasti? Norite diskredituoti tarybų valdžią?“ – už sienos pasigirsta vyriškio grasinimai. Koridoriumi vaikštinėjantis prižiūrėtojas tarsteli: „Perlauš tautos priešą.“
Pagaliau po visų tardymų ir prižiūrėtojų ujimo patenkame į valgyklą. Už savo vargus gauname kelis dubenėlius kareiviškos košės ir duonos džiūvėsių, kas nori, gali pasišildyti ir į grafinus supilstyta degtine. Pagaliau atsiveria sunkūs geležiniai vartai – mes vėl laisvėje.