Prancūzijos bendrovės "Lohr Industrie" atstovai Vilniaus miesto valdžią sudomino ne tik tramvajumi, riedančiu esamomis miesto gatvėmis, bet ir galimybe projektą finansuoti privačiomis lėšomis.

Ekonomiškas ir modernus

Pasak "Lohr Industrie" pardavimo vadybininko Laimono Bučnio, jų siūlomas tramvajus modernus, manevringas, įveikia nuožulnias nuokalnes ir stačias įkalnes, rieda ne bėgiais, o jau pastatytomis, tik specialia danga užklotomis gatvėmis. Dangos priežiūra žiemą tokia pati kaip ir įprastų kelių – tereiktų pabarstyti. Dėl ratukų tramvajaus keliamas triukšmas ir vibracija gerokai mažesni, nei šiuo metu gatvėmis važinėjančių autobusų bei troleibusų.

Taršos atžvilgiu tramvajus labiau prilygsta troleibusams, nes varomas elektra. Tiesa, jei šios tiekimas nutrūktų, skirtingai nei troleibusas, tramvajus viduryje gatvės nesustotų. Mat jame įdiegtas ir autonominis energijos šaltinis.

Be to, priemonė gana talpi: ja vienu metu gali keliauti iki 350 keleivių. Prancūzų bendrovės pristatytas tramvajus žemagrindis, todėl juo patogu naudotis ir mamoms, stumiančioms vežimėlį, ir neįgaliems asmenims.

Visų bėdų neišspręs

"Šiandienis mūsų pirmo oficialaus vizito tikslas – Vilniaus miesto valdžiai pristatyti tramvajų ir mūsų atliktų tyrinėjimų rezultatus. Savivaldybė pati turi apsispręsti, ko jai, ko miestui reikia. Be abejo, vien tramvajus neišspręstų visų transporto problemų mieste. Reikia kompleksiško sprendimo. Pirmas žingsnis, kurį jūsų valdžia žengė, – nusprendė apmokestinti įvažiavimą į senamiestį", – sakė L.Bučnys.

Tiesa, modernus tramvajus – gana brangus sprendimas kovoti su tarša ir transporto spūstimis. Mat Klermone-Ferane (Prancūzija) tramvajaus bei jam tinkamo kelio statyba atsiėjo 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) vienam kilometrui. Vienam keleiviui už bilietą tenka mokėti 1,3 euro (4,5 lito).

"Į kainą įskaičiuoti keli tramvajai, stotelių statyba, kelio danga. Tai – apie 25–30 proc. pigiau, nei klasikinio tramvajaus linijos statyba. Nereikia tam tiesti papildomų kelių, galima naudoti nes tuos pačius troleibusų laidus. Tačiau kiek tai tiksliai Vilniui kainuotų – sunku pasakyti. Priklauso nuo medžiagų ir darbo jėgos kainos jūsų šalyje, esamos infrastruktūros. Tačiau galime rasti bendrovę, kuri galėtų finansuoti projektą. Savivaldybei tektų vėliau sumą grąžinti dalimis", – tikino bendrovės "Lohr Industrine" komercijos direktorė Anna Samsonova.

Brangesnis už nacionalinį stadioną

Preliminariais duomenimis, Vilniuje būtų galima tiesti vieną tramvajaus liniją nuo geležinkelio stoties iki Santariškių. Linijos ilgis – 10 km, vadinasi, statyba preliminariai atsietų 345 mln. litų. Tai – 100 mln. litų brangiau nei nacionalinis stadionas. Kas 500–700 m siūloma įrengti stoteles. Iš viso ruože jų būtų 18, tačiau dėl to sumažėtų transporto priemonės greitis. Apskaičiuota, kad vidutiniškai tramvajus galėtų judėti 18 km/val. greičiu.

Susitikime dalyvavęs Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius pabrėžė, kad apie bet kokios naujos transporto rūšies įdiegimą kalbėti dar anksti. Mat šiuo metu rengiamasi skelbti tarptautinį konkursą parengti galimybių studiją. Ji apimtų visų Vilniuje esančių rūšių viešąjį transportą ir tris tramvajų bei vieną metro variantą. Studija, kainuosianti apie 800 tūkst. litų, finansuojama iš ES lėšų. Konkurso rezultatų tikimasi sulaukti žiemą.