Prieš šventes Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojams išdalyta apie 2 mln. litų priedų. Pusę tiek tryliktoms algoms atriekė "Vilniaus autobusai" ir net 4 mln. litų išsidalijo skolų kankinami "Vilniaus troleibusai".

Miesto skolos nė motais

Nors 2008-ųjų savivaldybės biudžete žioji 45 mln. litų skylė, ji nesutrukdė tarnautojams išsidalyti tryliktų atlyginimų. Vieno atlyginimo dydžio priedus gavo ne tik savivaldybės administracijos tarnautojai, bet ir seniūnijų bei savivaldybės įmonių darbuotojai. Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas tikino, kad išmokėti 2 mln. litų priedų administraciją verčia su darbuotojais sudaryta kolektyvinė sutartis.

"Tie pinigai išmokami žmonėms. Jeigu būtų galimybė, aš neabejoju, kad kiti taip pat padarytų. Be to, darbo užmokestis yra svarbi personalo motyvavimo priemonė", – priedų teikiamus džiaugsmus vardijo G.Paluckas.

Tiesa, taip ir liko nesuvokiama, kaip skolose skęstanti Vilniaus valdžia metų pradžioje sugeba nusimatyti milijonus priedams. Juk kolektyvinė sutartis skelbia, kad trylikti atlyginimai išmokami tik tuo atveju, jeigu jie suplanuoti ir tam likę pinigų.

O miesto iždas kiaurai perpučiamas. Be nesurenkamų milijonų iš gyventojų pajamų mokesčio, Vilniaus miesto valdžia laiku neatsiskaito su miestui paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Šios taip ir nesulaukia dešimčių tūkstančių litų už savivaldybės įmonių ir socialinių butų šildymą, gatvių valymą, barstymą, miestiečių vežimą. Savivaldybę vis dar smaugia skolos darbininkams už investicinius projektus ir milijardinės paskolos, kurios turi būti grąžintos iki 2015-ųjų.

Žarstosi milijonais

Paaiškėjo, kad kolektyvinė sutartis yra nenuginčijamas dokumentas, kur kas svarbesnis už finansinius įsipareigojimus bankams ir paslaugų teikėjams. Mat tokias sutartis pasirašę ne tik Vilniaus savivaldybės tarnautojai, bet ir savivaldybei priklausančių uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojai.

Pavyzdžiui, skolose grimztantys "Vilniaus troleibusai" dar praėjusiais metais skundėsi, esą jiems skiriamos valdžios dotacijos per mažos, neužtenka nė pusei visų parko išlaidų. Vežėjai valdžią gąsdino įvairiais maištais, virkavo neturį pinigų tiekėjams už transporto priemonių detales ir kitas paslaugas.

Tačiau skambant Kalėdų varpams įvyko stebuklas. Atsirado papildomi 4 mln. litų tryliktiems atlyginimams išmokėti. Tiesa, priedai siekia tik pusę mėnesinio užmokesčio. Tačiau išdalyti 4 mln. litų mažiausiai nuostabą kelia, turint omenyje, kad dar gruodį "Vilniaus troleibusai" maldavo savivaldybės leisti iš banko faktoringu pasiskolinti 24 mln. litų. Mat šie jau neteko vilties iš miesto iždo sulaukti apie 30 mln. litų paramos.

"Tryliktas atlyginimas numatytas kolektyvinėje darbuotojų sutartyje, ji mums kaip įstatymas. 4 mln. litų priedų įeina į tas pačias bendrovės planuojamas išlaidas darbuotojų užmokesčiui. Mes neturime teisės darbuotojams mažinti atlyginimus. Tačiau mes neskęstame, mes plaukiame skolose. Mes pradelstų skolų tiekėjams neturime. Laiku mokame išperkamąją nuomą, pamažu atiduodame skolas Mokesčių inspekcijai, išmokame paskolas bankams", – neprasta finansine padėtimi džiaugėsi "Vilniaus troleibusų" generalinis direktorius Jonas Bagdonavičius.

Priedai – dukart per metus

"Vilniaus autobusų" apetitas priedams mažesnis net keturis kartus. Jų vadovai darbuotojams išmokėjo apie 1 mln. litų. Trylikto atlyginimo dydis kiekvienam darbuotojui siekė taip pat apie pusę mėnesinės algos. Dar apie 1 mln. litų žadama darbuotojams išdalyti iki vasaros.

Kalėdiniai priedai žarstyti vadovaujantis ta pačia kolektyvine sutartimi, nors bendrovę smaugia skolos, kurios, anot "Vilniaus autobusų" generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio, tikrai nemenkos.

"Aišku, kad turime skolų. Apie 38 mln. litų esame skolingi bankams, mums savivaldybė skolinga apie 50 mln. litų. Bet priedus mokėti privalome taip pat kaip ir kiekvieną mėnesį algas darbuotojams. Aišku, esant prastai finansinei būklei, dėl mažesnio priedo deramės su profesinėmis sąjungomis. Prieš šventes sutarėme išmokėti 50 proc. atlyginimų, o kitą pusę pervesime jau šiais metais", – tikino G.Nakutis.

Rūta Vainienė, Laisvosios rinkos instituto prezidentė

Priedus išsimokėjo Vyriausybės kanceliarija, Krašto apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija – visos valdiškos įstaigos. Jiems negaila atiduoti svetimų pinigų. Jie verčiau nemokės tiekėjams, rangovams, bet susimokės sau. Juk yra bendra sąskaita, iš kurios būtų galima sumokėti už sniego iš gatvių valymą. O kam mokėti kažkokiam verslui, geriau saviems. Tokia jų retorika, ir jie vieninteliai gali taip pasielgti.

Priedų dalybų padariniai labai blogi. Pirmiausia jie krizės akivaizdoje demoralizuoja darbuotojus, nes privačios bendrovės mažina išlaidas, veržiasi diržus, taupo. Antra – biudžeto skylė gilinama. Nesvarbu, kad dabar priedams išleidžiamos mažos sumos: milijonas du. Juk iš jų susidaro milijardai, kuriuos sumokėti kada nors teks paprastam mokesčių mokėtojui. Tik dabar padėtis tokia, kad jie irgi nebeturi iš ko duoti. Todėl valdiškos įstaigos vėl turės skolintis.

Kolektyvinė sutartis ir joje numatytas tryliktasis atlyginimas yra darbo santykių reguliavimo sumanymas, tačiau privačiose bendrovėse kolektyvinės sutartys sudaromos apdairiau, o valdiškose įstaigose į ją žiūrima pro pirštus. Juk savivaldybės įmonės yra monopolininkės, jų tiekiama viešoji paslauga yra labai svarbi, ji negali būti nutraukta. Turėdami tokias garantijas valdininkai tampa dosnesni.