Tokių eilių Vilnius jau seniai nebuvo matęs. Pasaulinė budistų relikvijų kelionė Lietuvoje sukėlė tikrą furorą – pasižiūrėti šventųjų lamų atributų visą savaitgalį veržėsi jaunas ir senas.

Penktadienio vakarą Architektų sąjungos rūmuose buvo iškilmingai sutiktas itin retų budistų relikvijų iš Indijos turas, kuris jau šeštus metus keliauja po visą pasaulį. Išskirtinį renginį atidarė Seimo Tibeto rėmimo grupės narys Egidijus Vareikis.

Lietuvoje – ypatingas įvykis

Visą savaitgalį į parodą plūdo žmonės ne tik iš Vilniaus, bet ir iš visos Lietuvos. Penktadienį per relikvijų pristatymą budizmo išpažinėjų ir smalsuolių eilė nuo Architektų sąjungos rūmų Kalvarijų gatvėje nusidriekė net iki autobusų stotelės, o žmonės stebėdamiesi vieni kitų klausinėjo: „Ar bus galima įeiti į vidų? Kodėl čia tiek daug žmonių?“

Visi lankytojai vienas per kitą sakė, kad tai nepaprastas įvykis Lietuvoje. „Tokias relikvijas, ypač budistų, labai retai kam pavyksta pamatyti. Man asmeniškai tai šventumo apreiškimas, kuris žmogų veda į ypatingą dvasinį kelią“, – sakė daugiau kaip dvidešimt metų budizmą praktikuojanti Inga. Iš pažįstamų žmonių apie relikvijų turą išgirdusi Ania su senele atskubėjo jų išvysti savo akimis: „Aš šiek tiek domiuosi budizmu, taigi norėjau pamatyti tas relikvijas.“

Organizatoriai saugojo šventumą

Prie įėjimo susigrūdusiems lankytojams prižiūrėtojai dalijo lapus su instrukcijomis, kaip reikia elgtis prie šventų relikvijų. Įžengus į vidų visi ant batų movėsi mėlynus plastikinius maišelius, kad nesuterštų dvasingos vietos. Parodos salėse galima buvo kalbėtis tik pakuždomis, o mobiliuosius telefonus buvo privalu išjungti prieš įeinant į patalpas.

Pirmoje salėje be garso buvo rodomas filmas apie Dalai Lamą, o pagrindinėje vyko paskutiniai pasiruošimai relikvijų pagarbinimo ceremonijai. Salės gale ant pakylos puikavosi auksinė Budos statula, o aplink ją ant paaukštinimo ir buvo išdėliotos mažos relikvijos – daiktai, prie kurių kadaise lietėsi patys švenčiausi budistų mokytojai, jų kaulų ir dantų fragmentai.

Didžiausia parodos dalis – maži visiems nuostabą sukėlę kristalai, kurie, anot organizatorių, buvo rasti kremavus šventuosius. „Sudeginus dvasinių mokytojų kūnus, jų pelenuose randami nuostabaus grožio, į perlus panašūs kristalai. Jie ypatingi tuo, kad išlaiko dvasinio mokytojo savybių esmę“, – rašoma parodos organizatorių kreipimesi. „Girdėjau, kad Korėjoje tie brangakmeniai ėmė švytėti. Prie to savo vidine energija prisideda ir visi relikvijų lankytojai“, – pašnibždėjo šalia sėdėjusi Lilija Hendrika Vasiliauskienė, psichologė ir Moterų krizių centro direktorė. Organizatoriai susirinkusiesiems sakė, kad relikvijoms keliaujant po pasaulį kažin kokiu būdu kristalų padaugėja. „Visos šios relikvijos skleidžia geros energijos vibracijas“, – aiškino vienas iš užsienio kolekciją atlydėjusiųjų parodos organizatorių.

Kantriai siekė palaiminimo

Visa relikvijų pagerbimo ceremonija, į kurią pakliūti taip veržėsi žmonės, truko maždaug valandą. Iš pradžių vienuolis skaitė mantras. Tada turą į Lietuvą pasikvietusi Integralaus dvasinio tobulėjimo centro „Dumbara“ vadovė Nijolė Valaitytė-Wolmer žodį suteikė Seimo nariui E.Vareikiui, kuris visus paragino prisiminti gėrį savo kasdieniame gyvenime. „Tai, kas yra čia, vadinama meilės kupinu gerumu, kurio tiesiog negali išmatuoti. Būti geram mūsų pasaulyje tapo nesaugu, nedrąsu, net necivilizuota, tačiau gerumui reikia keliauti per pasaulį“, – kalbėjo Tibeto nepriklausomybės rėmimo grupės narys.

Budą galėjo pagarbinti kiekvienas norintis, todėl priešais statulą bematant susidarė žmonių eilė. Jaunos merginos ir garbaus amžiaus moterys, plaukus į uodegytes susirišę jaunuoliai ir vežimėliuose sėdintys neįgalieji vienas po kito artinosi prie mažos Budos statulėlės ir ant jos pylė vandenį. Po to ėjo ratu įdėmiai apžiūrinėdami po stiklu išdėliotus mažyčius kristalus ir kitus šventus daiktus. „Prašom nestovėti taip ilgai, nesulaikykite eilės“, – garbaus amžiaus anglakalbiui vyriškiui priėjusi pasakė N.Valaitytė-Wolmer.

„Iš tikrųjų čia eilės kaip anais laikais prie Lenino mauzoliejaus Maskvoje“, – tarstelėjo atokiau stovėjusi moteriškė. O žmonės ėjo ir lenkėsi čia pat ant kilimėlio įsitaisiusiam į vyšninės spalvos audeklą susisupusiam budistų vienuoliui, kuris juos palaimindavo. Žmonės ėjo ir prie auksu išrašytų sutrų, norėdami apvedžioti vieną kitą raidę – tikima, kad taip gaunamas Budos palaiminimas.

Buda – atbudęs žmogus

Dauguma į šventųjų vienuolių relikvijų parodą sugužėjusių žmonių nebuvo budistai, ne vienas prisipažino esąs Romos katalikas. Pasak susirinkusiųjų, visos religijos viena kitai artimos, kai kalbama apie tikrąjį dvasingumą. „Aš esu praktikuojanti katalikė, tačiau tikrasis dvasingumas transcenduoja – kuo aukščiau į Dievą, tuo daugiau bendrumo“, – sakė L.H.Vasiliauskienė. – Į budas žiūriu kaip į žmones, visiškai realizavusius savo dvasingumo esmę. Buda – visiškai atbudęs žmogus, kurio sąmonė yra susiliejusi su kosmine sąmone. Tai reiškia, kad bet kuris žmogus gali pasiekti tokią būseną. Mes, būdami šioje erdvėje, kur skleidžiasi Budos šventumas, galime prisiliesti prie žmogiškosios būties paslapties.“ Psichologė užsiminė, kad daug šalių konkuruoja dėl galimybės eksponuoti šventas „Maitrėjos“ projekto relikvijas. „Net tos šalys, kuriose budizmas yra vyraujanti religija, neprisikviečia šių relikvijų“, – sakė L.H.Vasiliauskienė.
Psichologės žodžius patvirtino ir pati turo Vilniuje organizatorė N.Valaitytė- Wolmer: „Tokios relikvijų sankaupos Lietuvoje turbūt daugiau niekada nebus.“ „Sužinoję, kad „Maitrėjos“ turas keliauja po pasaulį, įkandin jo nusekėme į Sankt Peterburgą, paskui į Rygą ir organizatorius įkalbėjome užsukti ir į Lietuvą“, – pasakojo Integralaus dvasinio tobulėjimo centro vadovė.