Vilniaus gamtininkai jau sulaukia gyventojų skambučių, kuriais raginama gelbėti į šiltuosius karštus žiemoti neišskridusias gulbes.

Ypač sunerimę Santariškių bei Gineitiškių žmonės. Jie baiminasi, kad kiek paspaudus šaltukui tvenkiniuose plaukiojančios gulbės užšals arba mirs iš bado.

„Nors praėjusią savaitę jau pašalo, kiekvieną dieną važiuodamas į darbą kūdroje šalia namų matau pulkus gulbių, o Santariškių telkiniuose gulbės dar su pilkais jaunikliais plaukioja. Kas jiems bus, kai stipriau pašals?“ – nerimavo į redakciją paskambinęs vilnietis Tomas. Paprastai gulbės į šiltuosius kraštus išskrenda jau rugsėjo pabaigoje.
Vos atšalus orams gamtininkai ir gyvūnų globos organizacijos sulaukia raginimų gelbėti vandens tvenkiniuose įšalusias gulbes. Kol kas dėl šiltų orų šie paukščiai dar nešąla, tačiau gyvūnų globos organizacijoms nerimą kelia tai, kad daug gulbių neišskrido žiemoti į šiltesnius kraštus ir pasiliko Lietuvoje.
„Kadangi praėjusi žiema nebuvo šalta, pasitaikydavo, kad gulbės išbūdavo neužšalusiose properšose per visą žiemą“, – prisiminė savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė. Tik pašalus žmonės iš karto ima skambinti, norėdami pranešti apie mieste pastebėtas gulbes.

Kalčiausi – patys žmonės

Gamtosaugininkai ir zoologai pastebi, kad dažniausiai patys žmonės kalti dėl to, jog gulbės neišskrenda į šiltuosius kraštus. Pagrindinė priežastis – šie laukiniai paukščiai maitinami ir jaukinami.
„Žmonės gulbes maitina per visą vasarą iki pat žiemos ir taip jas prijaukina. Tuomet laukinės gulbės tampa naminiais paukščiais. Gulbes į šiltuosius kraštus būtent ir gena išlikimo instinktas, kai jos suvokia, kad čia neprasimaitins. Kai žmonės jas nuolat maitina, paukščiai nemato reikalo išskristi“, – tokia meškos paslauga piktinosi Gyvūnų globos draugijos veterinarijos gydytojo padėjėjas Julius Morkūnas.
Suaugusios gulbės ir savo jauniklius „pagadina“ – jie neieško maisto, o laukia, kol pamaitins atėję žmonės. Blogiausia yra tai, kad ir atėjus žiemai bei užšalus vandens tvenkiniams gulbės vis vien tupi ant ledo ir tikisi, kad jas kas pamaitins.
„Kai pradeda šalti, visi vandens augalai nusėda į dugną, tai vandens paukščiams turėtų būti ženklas skristi į šiltesnius kraštus. O kai tupi ir laukia batono, nuslopina savo natūralius instinktus“, – pažymėjo J.Morkūnas.

Žiemoti – pas kaimynus

Įprastos Lietuvos gulbių žiemojimo vietos yra Danijos, Vokietijos ar Lenkijos pajūriai, tačiau gamtininkai pastebi, kad vis dažniau gulbės skrenda kur nors netoli į gretimas valstybes ir kad jų migracijos atstumai vis trumpėja.
„Dažnai paukščiai nusprendžia niekur neskristi. Dabar kasmet Lietuvoje žiemoja apie 800 gulbių“, – teigė J.Morkūnas. Dažna tokių gulbių žiemojimo vieta tampa neužšąlantys vandens tvenkiniai šalia Elektrėnų ir Kauno. „Pavyzdžiui, prie Kauno hidroelektrinės 12 kilometrų atkarpoje susirenka iki kelių šimtų paukščių“, – sakė veterinaro padėjėjas J.Morkūnas.
Labiausiai žiemą kenčia užšąlančiuose telkiniuose pasilikusios gulbės. Kai temperatūra nukrenta iki 29 laipsnių šalčio, gulbių sparnai prišąla prie ledo ir tada jų gelbėti skuba gamtos apsaugos inspektoriai.
Tačiau pareigūnai pastebi, kad žmonės dažnai be reikalo išsigąsta. „Mus dažnai kviečia gulbes pastebėję žmonės, tačiau pats dar nė karto nemačiau prišalusio paukščio. Jos dažniausiai tik tupi ant ledo, o pabaidytos nuskrenda. Tokius atvejus vadiname „akmens reidais“, kai užtenka paukštį pabaidyti metus akmenį“, – pasakojo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad gulbės neišskrenda žiemoti ir dėl klimato kaitos bei šiltėjančių žiemų.
Lietuvoje likę paukščiai dėl maisto trūkumo ir atšiauraus klimato dažnai nusilpsta, o kartais net žūva. „Žiemą vienai gulbei, kad ji gerai jaustųsi ir turėtų pakankamai energijos, per dieną reikėtų dviejų batonų. Negaudamos užtektinai maisto jos nusilpsta, jas puola valkataujantys šunys“, – sakė J.Morkūnas. Batonas ar kitas maistas nėra tinkamiausias laukiniams paukščiams.

Dar gali išskristi

„Vilniaus dienos“ skaitytojai baiminasi, kad sostinės telkiniuose vis dar matomos gulbės žiemą gali sušalti, ypač nuogąstauja dėl jauniklių.
„Matyti, kad tie gulbiukai dar visai jauni ir normaliai neapsiplunksnavę. Gal šią vasarą jie buvo vėliau atvesti?“ – baimindamasis svarstė vilnietis Tomas.
Tačiau gamtininkai tikina, kad jauniklius šiemet, kaip ir kasmet, gulbės atsivedė laiku ir kad žmonių spėliojimai, neva jie dar silpni ir negali skristi į šiltuosius kraštus, yra neteisingi. „Nieko nereiškia, kad gulbiukai pilki, o ne balti – jaunikliai būna pilki iki pat pavasario, prisiminkite, kad ir „Bjaurųjį ančiuką“. Tačiau jau rudenį jie yra pajėgūs skristi žiemoti“, – aiškino J.Morkūnas.
Lietuvoje žiemoti pasilikusios gulbės į šiltesnius kraštus gali išskristi ir vėliau – pačioje rudens pabaigoje ar žiemą, kai pajunta, kad nebėra maisto. Todėl gamtininkai žmones ragina negailėti ir nebemaitinti gulbių, kad jos išskristų.