Vilniaus miesto valdžia audžia planus sutvarkyti romų teritoriją: panaudai skirti apie 7,6 ha valstybinės žemės, nugriauti nelegaliai suręstas lūšnas ir jų vietoje pastatyti apie 50 naujų namukų.

Modernizuotų taborą

Šiuo metu, įvairių šaltinių duomenimis, Kirtimuose gyvena apie 500 romų. Prie valstybinio miško įsikūrusiame tabore tėra du legaliai pastatyti namai, likę, kurių kelios dešimtys, suręsti savavališkai ant valstybinės žemės.

Šiuo metu savivaldybė siekia iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos panaudai gauti romų savavališkai užimtą 7,6 ha žemę ir ją keleriems metams, o gal ir visai dešimčiai, suteikti romų bendruomenei. Jei pavyktų išspręsti žemės klausimą, ketinama imtis grandiozinės taboro pertvarkos: įvesti vandentiekį, nuotekų tinklus, sutvarkyti kelius, o vietoj savavališkai suręstų lūšnų ES lėšomis pastatyti apie pusšimtį identiškų namukų, pritaikytų gyventi ir šaltuoju metų laiku.

"Buvome susitikę su Vilniaus romų bendruomenės atstovais. Jie lyg ir su tuo sutinka. Tiesa, per kiekvieną susitikimą jų nuomonė truputį keičiasi: vieną kartą lyg ir sutinka visus nelegalius namelius griauti, kitą kartą – tik du ar tris, kurie jau netinkami gyventi. Kiek šiandien yra nelegaliai suręstų statinių – negaliu pasakyti. Skaičius kiekvieną dieną keičiasi. Jeigu vakar buvo, pavyzdžiui, 20 lūšnų, nenustebčiau, kad jų šiandien jau 22", – sakė Vilniaus merą pavaduojantis vicemeras Stanislovas Šriūbėnas.

Taboro žemės klausimą ketinama išspręsti iki rugsėjo vidurio. Galimi du variantai: arba Vilniaus apskrities viršininko administracija suteiks žemę savivaldybei panaudos teisėmis, arba Kirtimuose esančius sklypus, kuriuose kadaise buvo rėžiniai kaimai, skirs nuosavybės teisėms atkurti.

Kuo išskirtiniai romai?

Kuo romų taboras, kuriame klesti prekyba narkotikais, nusipelnė milijoninių investicijų, miesto valdžia atsakyti negalėjo. S.Šriūbėnas tenumykė apie kitokias jų tradicijas, netipinį gyvenimo būdą. Tačiau siūlydama romams naujus būstus, kurių vieno statyba miestui atsieitų apie 25 tūkst. litų, valdžia tikina nesudaranti jiems išskirtinių sąlygų. Kodėl būtent romų bendruomenei, o ne kitoms tautinėms mažumoms ar socialiai remtinoms šeimoms skiriamas toks dėmesys, atsakymo taip pat nėra.

Šiai bendruomenei Vilniaus miesto valdžia kasmet skiria po kelias dešimtis tūkstančių litų taborui tvarkyti. Per pastaruosius trejus metus iš miesto biudžeto atriekta apie 120 tūkst. litų, už kuriuos tvarkomi keliukai, įrengtos keturios vandentiekio kolonėlės, kurių dvi jau sugadintos, įvestas belaidis interneto ryšys. Taip pat kasmet tiekiamos malkos, skiriami socialiniai butai eilėse stovinčioms šeimoms.

Tačiau romų bendruomenei to negana. Ji valdžios prašo ir daugiau privilegijų. Pavyzdžiui, sumokėti už komunalines paslaugas, už Vilniaus skirti apie 10–50 ha žemės sklypą, kad kelios šeimos galėtų verstis gyvulininkyste. Šių prašymų Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžė neketinanti tenkinti.

Tačiau su vienu siūlymu sutikusi: romams ketinama panaudos teisėmis perleisti greta taboro esančią tuščią policijos būdelę. Mat policijos pareigūnai iš jos, ne kartą naktį liepsnojusios, jau prieš kelerius metus išsidanginę. Būdelėje romų bendruomenė ketina įsteigti kebabinę.

"Jie nori patys užsiimti verslu, ruošti maistą. Jeigu romų bendruomenės atstovai raštu užtikrins, kad ten vyks legalus verslas, dirbs jų žmonės, metams leisime pagal panaudą tai daryti", – sakė S.Šriūbėnas.

Romai: mums būtina pagalba

Romų bendruomenės atstovai atkreipia dėmesį, kad be valstybės pagalbos nė viena jų šeima negali padoriau įsikurti. Esą romai dėl specifinio gyvenimo būdo visuomenės diskriminuojami visose Europos šalyje, jiems sunkiau rasti darbą, dėl to šeimų pajamos gana menkos. Iš turimų lėšų nei žemės sklypo neįpirksi, nei pasirūpinsi namo statybai būtinais leidimais. O įteisinti esamų lūšnelių romai negali, nes jie neatitinka higienos normų.

Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja tikino, kad taboro žemės klausimas – viena opiausių bendruomenės problemų. Esą jeigu bendruomenei pavyktų iš savivaldybės gauti 7,6 ha teritoriją panaudos teisėmis, šeimos nebelauktų ir ES paramos, pačios imtų savo būstus renovuoti.

"Kiek bandė šeimos įregistruoti savo namelius, viskas atsiremdavo į tai, kad neatitiko sanitarijos normos. Žemės niekas neskirsto. Jeigu pavyks gauti žemę panaudos teisėmis, tos šeimos, kurioms pakanka pašalpų, kurios užsidirba šiek tiek pinigėlių, galės nebijodamos renovuotis savo namelius. Nes dabar žmonės bijo, kad kas nors ateis ir juos nugriaus", – sakė S.Novopolskaja.

Sumokėjo už nugriautus pastatus

Vilniaus savivaldybė romams jau turėjo sumokėti tūkstančius litų už nugriautus šių pastatus Kirtimų tabore. Mat liepą Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino dvidešimties romų taboro gyventojų prašymą atlyginti 2004 m. gruodžio 2 ir 3 d. Vilniaus savivaldybės tarnautojų neteisėtais veiksmais jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir priteisė jiems atlyginti neturtinę žalą.

J.Zinkevičius: "Kodėl reikia išskirti romus?"

Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Žemės tvarkymo departamento direktorius Juozas Zinkevičius pabrėžė, kad nėra nė vieno teisės akto, pagal kurį apskritis galėtų patikėjimo teise taboro žemę perleisti romų bendruomenei. Mat pagal šalyje galiojančius įstatymus panaudos teise arba neatlygintinai naudotis žemės sklypas suteikiamas tik tradicinėms religinėms bendruomenėms ir viešosioms įstaigoms, kurios vienas iš dalyvių yra savivaldybė arba valstybės institucija.

"Sprendimo variantų ieškome visus ketverius metus. Visų pirma turi būti išspręstas taboro statinių statusas. Teritorija užstatyta nelegaliais statiniais. Jie pastatyti be leidimų, neinventorizuoti. Jeigu jie įgautų teisinį statusą, būtų įregistruoti, atsirastų galimybė prie jų formuoti sklypus ir juos išnuomoti arba parduoti. Bet tie statiniai pastatyti be leidimų, be projektų, apskritai be nieko. Pagal Statybos įstatymą nelegalios statybos įteisinti nebėra galimybių: visi nelegalūs statiniai turi būti griaunami", – nukirto J.Zinkevičius.

Vienintelis variantas – apskričių reforma. Iki kitų metų liepos panaikinus apskritis, urbanizuota žemė pereitų miestų savivaldybių žiniai. Tuomet savivaldybės galėtų inicijuoti teritorijos detaliojo planavimo procedūrą. Tačiau J.Zinkevičius abejoja, ar būtų sąžininga milžinišką sklypą perduoti romų bendruomenei.

"Kodėl reikia išskirti romus ir kiekvienai šeimai padovanoti po žemės sklypą Vilniaus mieste? Kodėl ne jūsų šeimai, kodėl ne kitai šeimai, kuri neturi buto? Išimties tvarka, be jokių eilių visiems padalyti sklypus! Juk jie sovietmečiu savavališkai užėmė žemę, apstatė palapinėmis, vėliau nuo palapinių perėjo prie lūšnų. Socialiai nelabai teisinga. Manau, kad tie savininkai, kurie Vilniaus mieste neatgauna žemės, taip pat komentuotų, kad yra nuskriausti", – nuomone dalijosi apskrities Žemės tvarkymo departamento vadovas.

J.Zinkevičius pabrėžė, kad ankstesni Vilniaus miesto vadovai taip pat dėjo pastangas, ieškojo variantų, kaip išspręsti romų problemas, tačiau iki šiol nepavyko jų "paversti civilizuotais žmonėmis". Esą jų prigimtis tam priešinasi.