Solidžiu senjorų vardu vadinami sostinės pensininkai net dėl kuklių patalpų susiburti priversti eiti kryžiaus kelius. Neradę užtarimo Lietuvos teismuose, pensininkai savo teises žada ginti Briuselyje.
Vilniuje yra apie 200 tūkst. pensininkų. „Vilniaus dienos“ žiniomis, juos vienija trys organizacijos: Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“, Vilniaus pensininkų sąjunga „Bočiai“ ir Pagyvenusių žmonių draugija. Šios organizacijos stengiasi rūpintis pensininkų socialine gerove, kovoti už garbaus amžiaus žmonių teises, nepamiršti ir jų dvasinio pasaulio. Kol jų vaikai ir anūkai skuba dirbti nesibaigiančius darbus, pensininkai renkasi kartu dainuoti, šokti, piešti, patys organizuoja įvairius labdaringus projektus. Tačiau norint su bendraminčiais leisti laiką, reikia turėti patalpas.
Vilniaus pensininkų sąjunga daugiau nei dešimtmetį glaudėsi A.Juozapavičiaus gatvėje, Šnipiškių seniūnijoje. Iki šiol senjorai, kaip visuomeninė organizacija, patalpomis galėjo naudotis nemokamai. Daugiau nei tūkstantį pensininkų vienijančios organizacijos nariai susitaikė su tuo, kad jiems atjungė elektrą, vandenį, negalėjo naudotis tualetu. Džiaugėsi bent tuo, kad turi kur saugoti archyvą, labdarą, vaistus ir turimą techniką. Deja, vos dešimt kvadratinių metrų užimančios patalpos staiga tapo reikalingesnės kažkam kitam.
„Keista, kodėl kaskart apskundus teismo sprendimą (dėl šio mažo kambarėlio jau vyko trys apylinkės ir apygardos teismai)jokioms aplinkybėms nesikeičiant priimamas vis kitoks sprendimas – leisti mums patalpomis naudotis arba jas atimti. Juk panaudos sutartis galioja iki 2008 metų gruodžio 19 dienos“, – svarstė Vilniaus pensininkų sąjungos „Bočiai“ valdybos pirmininko pavaduotojas Kazys Vidžiūnas. Iš pradžių buvo motyvuojama tuo, kad pensininkai nesusimokėjo už šildymą – šie skolą apmokėjo. Vėliau imta teigti, kad patalpų reikia savivaldybei saviems tikslams. Tačiau, K.Vidžiūno nuomone, tai taip pat netiesa. „Jie liepia mums apdrausti patalpas, o tai kainuoja penkis šimtus litų. Iš kur mes juos gausime?“ – svarstė jis kartu su sąjungos pirmininke Danute Baginskiene.
„Prieš keletą metų lankėmės Estijoje. Ten kiekviename rajone pensininkams skirta nuo 10 iki 15 kambarių: šiltas vanduo, dujos, poilsio salės, skalbyklos, viskas nemokamai. O mus Vilniuje iš šitokio mažo kambariuko išvyti nori“, – nuoskaudos neslėpė K.Vidžiūnas. Tačiau pasiduoti ir leistis iškraustomi į gatvę jie neketina – jei netrukus įvyksiančio Aukščiausiojo Teismo sprendimas pensininkams nebus palankus, užtarimo jie žada ieškoti pas Briuselio žmogaus teisių gynėjus.
Pensininkų rūmai? Net nesvajokit!
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ tarybos ir valdybos pirmininkas Petras Ruzgus jau ne vienus metus stengiasi, kad Vilniuje būtų įsteigti pensininkų rūmai. „Tačiau jie būtų ne vien mūsų organizacijos nariams, o visos Lietuvos pensininkams“, – kalbėjo jis.
Kol Vilniui vadovavo Artūras Zuokas, buvo pažadėta, kad šiam tikslui bus skirtas namas Giedraičių gatvėje. „Žinoma, ten reikėjo didelio remonto, bet tuomet meras pažadėjo mums padėti.
Pasikeitė merai, pasikeitė ir tvarka“, – apgailestavo P.Ruzgus. Kadangi šis pažadas liko neįvykdytas, Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ numatė, kad rūmai galėtų būti steigiami Antakalnyje, buvusioje kariškių ligoninėje. „Joje daug tuščių patalpų, pasikonsultavome, pažiūrėjome, kad mums labai tiktų ir niekam netrukdytume, – teigė pašnekovas. – Rašiau ne vieną raštą, tačiau man buvo atsakyta, kad patalpos priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri planuoja plėstis, todėl jos mums suteiktos būti negali. Tačiau tikrai žinome, kad ministerija plėstis neplanuoja.“
Mokyklose nepageidaujami
Kol kas pensininkai glaudžiasi sostinės mokyklose, tik keistas faktas – nė viena jų nėra lietuviška. P.Ruzgus stebėjosi, kad juos geranoriškai priėmė net trys rusų mokyklos, o lietuviškos mokyklos padėti garbaus amžiaus žmonėms atsisakė.
„Vilniuje pensininkų daug, o jų užimtumas nedidelis. Tuo labiau kad darbo birža, kur rengiami įvairūs mokymai ir kursai, įsileidžia tik darbingo amžiaus žmones. Pensininkai yra skriaudžiami, netgi diskriminuojami“, – tvirtino P.Ruzgus. Anot jo, pensininkams turėtų būti sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją. „Dabar žmonės sėdi tarp keturių sienų, televizorių žiūri. Taip labai greitai senatvė ateina“, – tvirtino P.Ruzgus. Vyriškis apgailestavo, kad mūsiškiai senjorai gali tik pavydėti bendraamžiams užsieniečiams – keliaujantiems ir besidžiaugiantiems gyvenimu.
Naujausi komentarai