Šiąnakt ketvirtą valandą bus atšauktas vasaros laikas: laikrodžio rodykles reikės persukti viena valanda atgal. Keltis paryčiais nebūtina, tai galėsime padaryti išsimiegoję, jei niekur neisime.

Už ir prieš

Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Pas mus jis kaitaliojamas nuo 2003 m. Nuo to laiko tebediskutuojame, gerai tai ar blogai, sveika ar ne.

"Kai rudenį galima ilgiau pamiegoti – labai gerai, bet kai reikia anksčiau keltis pavasarį, tai ir vaikams, ir tėvams vargas. Kankinamės apie porą savaičių, kol persiorientuojame. Galėtų to laikrodžio nesukioti", – tokia trijų vaikų mamos Aušros nuomonė.

"Nekenčiu šito sukiojimo, laukiu jo su siaubu, nes žinau, kad sutriks miego ritmas, o prie naujo prisitaikyti reikės beveik mėnesio. Tiek laiko būsiu labiau išsiblaškiusi, suirzusi. O juk ekonominės naudos – jokios", – piktinasi pensininkė Eleonora Gumbienė.

Jai prieštarauja kita, Ona Linkaitienė, sakydama, kad šviesus rytas visada greičiau pažadina organizmą, todėl valanda atgal rudenį pasukamas laikrodis jos neerzina. Visa bėda, kad dėl to vakarai būna ilgesni.

Blogiau jautresniesiems

Vaistininkė Elena Latvienė tvirtina, kad rudenį ir pavasarį, persukus laikrodžio rodykles, padaugėja maisto papildų, žolelių, tinktūrų nuo streso ir įtampos pirkėjų.

"Didesni miegaliai ir jautresni žmonės patiria stresą, nemigą, padidėja jautrumas aplinkos įvykiams", – iš patirties žino vienos „Camelios“ vaistinės vedėja E.Latvienė.

Tačiau nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko ar keisti direktyvos nuostatas.

Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė profesorė Vanda Liesienė pataria: norint prisitaikyti prie valanda pakitusio režimo rudenį reikia gultis šiek tiek vėliau, pavasarį – anksčiau. Prie vienos valandos pasislinkimo organizmas esą prisitaiko per vieną parą. Lėktuvu nuskridus į kitą laiko zoną, kur jis skiriasi, tarkim, dvylika valandų, persiorientuoti reikia nuo trijų parų iki savaitės ar net dar daugiau laiko.

Kokybė yra svarbiau

"Labai svarbu ne miego trukmė, o kokybė. Žmogui svarbiausia, kad rytą pabudęs jis būtų budrus ir galėtų kokybiškai dirbti savo darbą. Miegas susijęs su tamsa: reikia eiti miegoti sutemus, o keltis su šviesa. Kai būna apsiniaukę, siūlau atsikėlus namuose uždegti visas šviesas. Tai aktyvuoja smegenų veiklą", – pataria miego specialistė V.Liesienė.

O ką daryti, jei tą rytą, kai naktis trumpesnė, jautiesi neišsimiegojęs? Pusę metų keliesi įprastu laiku, o staiga vieną rytą turi lipti iš lovos anksčiau? Tai ypač sunku vaikams.

Gydytoja V.Liesienė įsitikinusi, kad vaiko miegas priklauso nuo tėvų ir vaikų santykių. Reikia vaiką nuteikti miegui, parengti jam. Užmigti visiems: ir vaikams, ir suaugusiesiems padeda grynas oras, rami, tamsi aplinka, higiena. Taigi prieš miegą reikia neprisivalgyti, išvėdinti kambarį, nusiprausti. Jei miegas bus gilus, užteks 6–8 valandų. Be abejo, miego trukmės poreikis yra individualus.

Trečdalis prisitaiko sunkiau

Per vaistinių tinklo „Camelia“ užsakymu atliktą reprezentatyvią apklausą paaiškėjo, kad didžioji dauguma, 45 proc. apklaustų šalies gyventojų teigia, kad laiko persukimo įtakos sveikatai nejaučia. Apklausoje dalyvavo 2 tūkst. 16–63 metų amžiaus šalies gyventojų.

Trečdalis apklaustųjų sakė priprantantys prie žiemos laiko, tačiau iš pradžių jiems būna sunku prisitaikyti. Beveik penktadalis dalyvavusiųjų apklausoje teigė, kad, Lietuvoje įvedus žiemos laiką, jų savijauta pablogėja, o organizmas niekaip neprisitaiko prie naujo režimo. 8 proc. apklaustųjų teigia, kad, įvedus žiemos laiką, jie jaučiasi daug geriau. Pasak jų, kai diena ilgiau šviesesnė, labiau pavyksta išlaikyti pakilią nuotaiką. Moterys ir vyrai jaučiasi panašiai.