Tik Vilniuje yra toks stebuklingas reiškinys, kad už šiukšlių išvežimą du panašiomis sąlygomis gyvenantys miestiečiai priversti mokėti kardinaliai skirtingai: vienas 6, kitas 60 litų per mėnesį.
Štai keletas pavyzdžių: dviejų kambarių bute Žirmūnuose gyvenanti Laima už šiukšlių išvežimą per mėnesį moka 6 litus. Jos namo kieme stovintis konteineris aptvertas tvora, todėl į jį pašaliniai atliekų nemeta ir Laimai už prašalaičių atliekas mokėti nereikia.
Vos už 5 km, Vilniaus Senamiestyje, tokio pat ploto bute gyvenanti Genovaitė kas mėnesį sulaukia 60 litų sąskaitos už šiukšlių išvežimą. Pensinio amžiaus moteris išvydusi sąskaitą dūsauja, kad duonai skirtus pinigus tenka atiduoti atliekų vežėjams. Dar pikčiau, kad į jos namui priskirtą konteinerį šiukšles meta po namu įsikūrusios kavinės darbuotojai. Šie teršia gerokai daugiau nei viena pensininkė Genovaitė, tačiau moka tiek pat. Taigi už kavinės lankytojų „pagaminamas“ šiukšles moka ir viso namo gyventojai.
Keičia mokėjimo tvarką
Tokių genovaičių Vilniuje šimtai. Jų skundais nukloti Vilniaus savivaldybės ir Aplinkos ministerijos rašomieji stalai. Susizgribusi, jog taiko neteisingą mokėjimo už atliekas metodiką, Vilniaus valdžia suskubo ją keisti.
Trečiadienį Vilniaus miesto tarybai pakartotinai pateiktas prieš pusmetį atmestas ir dabar pakoreguotas atliekų tvarkymo projektas. Jo esmė – pakeisti vilniečių mokėjimo už šiukšlių išvežimą tvarką. Nuo 2006 m. gyventojams mokestis už atliekų tvarkymą skaičiuojamas pagal būsto plotą. Tarybai siūloma grįžti prie ankstesnės praktikos, kai mokestis buvo skaičiuotas pagal tai, kiek bute gyvena asmenų.
Norėdami vienišiems vilniečiams palengvinti mokesčių naštą savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai papildė projektą keletu tarifų. Vienas svarbiausių – maksimalus šiukšlių surinkimo ir išvežimo mėnesinis tarifas vienam gyventojui, su pridėtinės vertės mokesčiu sieksiantis apie 5 litus. Tai reiškia, kad vienas bute gyvenantis žmogus kas mėnesį mokėtų ne daugiau kaip 5 litus, dviejų asmenų šeima – 10 litų ir panašiai. Projektą rengusio savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus Atliekų tvarkymo administravimo poskyrio vedėjas Rimantas Kertinauskas tikino, kad maksimalus mėnesinis tarifas išspręstų ir konteinerių klausimą. Dabar opiu rūpesčiu tapo tai, kad svetimais konteineriais naudojasi prašalaičiai. Už jų išmestas šiukšles moka namo, kuriam priskirtas konteineris, gyventojai. Jei taryba pritartų projektui, būtų nesvarbu, į kurį konteinerį mesti šiukšles. Tuomet būtų galima konteinerius statyti patogesnėse vietose, šalia gatvių, nereikėtų jų grūsti į mažyčius kiemus.
Meras skaičiuos gyventojus
Įgyvendinant naują tvarką gali kilti keblumų skaičiuojant, kiek iš tikrųjų viename bute gyvena žmonių. Vilniaus meras Juozas Imbrasas tikino apie tai mąstęs ir, regis, radęs išeitį. Esą vežėjus, koks jų aptarnaujamų žmonių skaičius, informuos savivaldybė, o pastaroji duomenis rinks iš kitų institucijų: Registrų centro, „Sodros“.
„Per „Sodrą“ ar per darželius skaičiuosime. Mes padėsime suskaičiuoti vežėjams. Tikrai galima visus tuos teršėjus sugrybauti“, – entuziazmu tryško J.Imbrasas.
Vilniaus valdžios pasiūlytai metodikai pritaria visos savivaldybės frakcijos. Tiesa, socialdemokratai tikina, jog pakeisti mokėjimo tvarką tėra pirmas žingsnis. Vilniaus savivaldybės Socialdemokratų frakcijos seniūno Romo Adomavičiaus nuomone, būtina keisti visą atliekų surinkimo ir išvežimo sistemą. Mat pasitaiko tokių nesusipratimų, kad du greta stovinčius daugiabučius aptarnauja du skirtingi vežėjai. Tų namų gyventojams dėl nepagrįstų sąnaudų pateikiamos išpūstos sąskaitos.
„Reikėtų padalyti miestą į tam tikrus plotus. Kiekvienai teritorijai aptarnauti turėtų būti skelbiamas konkursas ir išrinkta viena pigiausiai bei efektyviausiai šiukšles išvežti galinti įmonė“, – siūlė R.Adomavičius. Pirmąkart Vilniaus tarybai atliekų tvarkymo projektas buvo pateiktas praėjusį sausį, tačiau balsų dauguma jis buvo atmestas.
Naujausi komentarai