Kas svarbiau: išgerti ir pavalgyti ar paklausyti liaudiškos muzikos? Matyt, abu dalykai lietuviams – itin reikšmingi. Tai dar kartą patvirtino ir sostinėje savaitgalį ūžęs folkloro festivalis.
Ir gėrė, ir šoko
Prisėsti, išgerti, užkąsti ir paklausyti lietuvių liaudies folkloro, o jau tada galima ir pašokti. Maždaug taip sostinėje prabėgo folkloro festivalis "Skamba skamba kankliai". Programoje – gausybė renginių, tačiau ne tokiose žinomose vietose ansambliams teko patiems ir groti, ir klausytis.
"Krito priešai kaip kopūstai, lietuviai – kaip ponai", – liaudies kūryba visą savaitgalį aidėjo sostinės gatvėse.
Pagrindiniai festivalio renginiai vyko Rotušės aikštėje. Šalia scenos, kaip įprasta, įsikūrė amatininkai, mėsos bei duonos gaminių ir, žinoma, pilstomo alaus pardavėjai. Miestiečiai, jei jau klausėsi muzikos, tai ir išgerdavo, ir užkąsdavo čia pat.
Prekyba vidutiniška
"Aišku, gaila, kad alų pilstosi. Visada gaila. Pastebėjau, kad šeima dažniau pasirenka nueiti ir pasėdėti, suvalgyti šašlyką, kas visai nelietuviška, nei nusipirkti amatininkų dirbinį – ąsotį ar kitą darbelį. O kainuoja tiek pat", – atsiduso jau daugybę metų stilizuotais molio dirbiniais prekiaujanti Jūratė Gudžiūnienė.
Šalia jos prekystalio pilstomas alus ir kepami šašlykai. "Žmonės domisi, bet prekyba, sakyčiau, vidutiniška", – prisipažįsta J.Gudžiūnienė, prekiauti į festivalį atvykstanti jau 20 metų iš eilės.
Alaus ir šašlykų pardavėjai – optimistiškesni: savaitgalio apyvarta įsikūrus čia, Rotušės aikštėje, ne tokia jau maža.
Šventė – lyg atlaidai
Ar liaudies muzika, folkloras vis dar domina lietuvius? To klausėme ne vieno į festivalį atvykusio muzikanto. Daugumos atsakymas nuspėjamas: vyresniems taip, jaunesniems – nelabai, nors tarp festivalių dalyvių – nemažai jaunimo.
"Mes visiems primename, kad kažkada buvo ir tokia muzika", – iš Neveronių, Kauno rajono, atvykusiam Vytautui Stroliui nė motais, kad ką tik praūžė lietus ir klausytojų beregint sumažėjo.
Bene visiems ansamblių dalyviams dainos ir šokiai – pomėgis, puoselėjamas jau daugelį metų. Nepagailėję pinigų į Vilnių jie patraukė iš atokiausių Lietuvos kampelių.
"Čia yra mūsų "atlaidai" – visos trys šio festivalio dienos. Atvažiuojame kiekvienais metais. Nesvarbu, koks oras", – džiugiai kalbėjo Jolanta Balnytė, ansamblio iš Kauno rajono vadovė.
Neveronių kultūros folkloro ansamblis, kuriame – maždaug dvidešimt žmonių, gyvuoja daugiau nei 15 metų.
"Kai geras ansamblis užtraukia dainą ar šokį, žmonės sustoja ir galiausiai išsineša dalelę to, ką mes darome. Ir nuo to mums gerai. Juk mes taip leidžiame savo laisvalaikį", – taip L.Balnytė atrėmė teiginį, kad liaudies muzika tautos nebedomina.
Naujausi komentarai