Paskutinėmis gegužės dienomis buvo surengtas „Mauros namų“, skirtų našlaitėms apsigyventi, atidarymas. Iškilmėse dalyvavo projekto įgyvendintojas italas Sergio Paterlini. Įteiktas simbolinis raktas, tačiau nė viena globos namų auklėtinė šiuose namuose dar neapsigyveno.

Atviri varteliai

Vingiuotas žvyrkelis netoli Karmėlavos atvedė tiesiai prie našlaitėms pastatyto namo. Jis išsiskiria iš kitų čia esančių arba dar statomų namų. Nedidukas, dviejų aukštų namas, aptvertas žalia metaline tvora primena biuro pastatą.

Ant tvoros nekabo spyna, nesimato jokio užrašo „Įeiti draudžiama“. Atvirkščiai – varteliai buvo plačiai praverti. Už stiklinių paradinio įėjimo durų matėsi sustatyta daugybė įvairaus dydžio ir įvairiam orui skirtos avalynės. Balkone antrame aukšte džiūvo rankšluostis. Žolė teritorijoje aplink pastatą tvarkingai nupjauta.

Paskambinus durų skambučiu, ilgai laukti neteko. Duris atvėrė nedidukas vyras.

„Laba diena“, – ištarė šeimininkas aiškiai girdimu nelietuvišku akcentu. Šypsodamasis jis pasisakė, kad lietuviškai nekalba.

Sužinojęs, kad apsilankė „Kauno dienos“ žurnalistai mielai pakvietė į vidų.

Sargas – italas

Dar dažai kvepiančiame hole vos keli išmėtyti daiktai išdavė, kad vis dėlto šiuose namuose gyvenama. „Aš iš Italijos, esu Sergio Paterlini draugas. Kartu dirbame prie kai kurių projektų“, – prisistatė projekto „Futbolo viltis“ prezidentas Stefano Piciulinas.

Vyras paaiškino, kad iš dalies jo vykdomą futbolo projektą ketinama pritaikyti ir čia ateityje apsigyvensiančioms merginoms. Kol projektas „Futbolo viltis“ dar realiai neveikia, o vyksta įvairūs administravimo darbai, S.Piciulinui šių namų įkūrėjas S.Paterlini leido pagyventi.

Vyras garantavo, kad jo buvimas čia yra naudingas. Jis pjauna aplinkui pastatą esančią žolę, rūpinasi tvarka. Kadangi dar nėra signalizacijos, jis beveik kaip sargas.

Esą būtų apmaudu jei tik pastatytus namus apvogtų. Baldai, buitinė technika ir viskas, ko reikia gyvenimui, šiuose namuose atvežta iš Italijos.

Dar ne savivaldybės

Simbolinį raktą per atidarymą S.Paterlini įteikė Kauno tarybos narei Editai Gudišauskienei. Buvo paskelbta, kad nuo šiol už šį namą ir merginų apgyvendinimą bus atsakinga Kauno miesto savivaldybė. Deja, namas pilnametystės sulaukusioms ir laikinų namų ieškančioms merginoms dar nepateko į savivaldybės balansą.

„Tą namą statė pats S.Paterlini be jokios savivaldybės paramos ir kišimosi. Baisiausia, jog jie nepabaigė sutvarkyti dokumentų, kad jis būtų pripažintas tinkamu naudoti“, – paaiškino Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė.

Pasak vedėjos, trūksta pastato pridavimo dokumentų. Statybos inspekcija išduoda protokolą, pagal kurį reikia surinkti 12 parašų. „Niekaip nesurenkame tų parašų, nes nėra visų reikalingų dokumentų: nėra statybos užbaigimo akto, inventorizacijos knygos ir kitų“, – keblią situaciją dėstė M.Vyšniauskienė.

Savivaldybės atstovės tvirtinimu, kol namas nepriduotas, tol negali būti atiduotas savivaldybei kaip tinkamas naudoti. Be to, iki šio nėra pasirašyta ir jokia sutartis, kad pastatas perduotas ar bus perduotas savivaldybei.

Trūksta pažymos

Kauno savivaldybė, norėdama padėti italams, delegavo savo atstovę – Vaikų globos namų direktorę Eleną Trimonienę. Jai pavesta padėti italams baigti tvarkyti reikiamus dokumentus.

E.Trimonienė patvirtino, kad iki pastato pridavimo pabaigos trūksta labai nedaug. „Kiek žinau, trūksta kažkokios energetikų pažymos, kad Registrų centre būtų galima pastatą registruoti kaip galutinai baigtą. Kol dar ne viskas baigta, mes negalime ten apgyvendinti vaikų“, – aiškino E.Trimonienė.

Pasak Vaikų globos namų direktorės, namas našlaitėms pastatytas buvo laiku, tačiau neįvertinta, kad Lietuvoje priduoti pastatą užtrunka.

„Italai gal ir paskubėjo su tuo atidarymu, jie tikėjosi, kad priduoti pastatą labai paprasta, o iš tikrųjų reikalavimai juk labai griežti“, – lietuvių ir italų supratimo skirtumus pabrėžė E.Trimonienė.

Merginos žais futbolą?

Italo S.Paterlini idėja sujaudino ne vieną lietuvį. Neoficialiai „Mauros namais“ vadinamas bendrabutis skirtas našlaitėms, kurioms, sukakus 18 metų, tenka palikti Kauno miesto vaikų globos namus. Apsigyvenusios čia, jos per metus galėtų nesibaimindamos ieškoti darbo ir gyvenamosios vietos.

Nors nuo atidarymo praėjo jau trys mėnesiai ir nė viena mergina gražiais pasakojimais apipintuose namuose taip ir neapsigyveno, žadama, kad jau rugsėjį, o vėliausiai spalį čia bus švenčiamos įkurtuvės. Dvylikoje kambarių galės apsigyventi 30 merginų.

Šviesūs ir kuklūs kambariai – dviviečiai. Juose – lovos, spintos drabužiams, televizorius, nedidelis šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, sanitarinis mazgas.

Dabar čia šeimininkaujantis S.Paciulinas aiškino, kad namuose apsigyvens tik merginos su globos namų administracijos rekomendacijomis. Jos privalės turėti aiškią motyvaciją, siekį mokytis arba dirbti ir tobulėti.

S.Paciulinas tiki, kad jo vykdomas projektas „Futbolo viltis“ taip pat turės teigiamos įtakos. „Šiandien norėčiau pasvajoti apie našlaičių futbolo komandą“, – šyptelėjo italas. Jis neabejoja, kad, našlaites įtraukus į sporto renginius, jos lengviau integruotųsi į visuomenę.

Žuvusios Mauros atminimui

Pastatyti namą našlaitėms pasiūlė jau 19 metų Lietuvoje įvairius labdaros projektus įgyvendinantis S.Paterlini. Gana ilgai ieškota vietos šiam namui, bet galutinai nutarta pirkti 10,5 a žemės sklypą Karmėlavoje.

Namo plotas siekia 450 kv. m. Iš viso sklypas ir statyba kainavo apie 600 000 eurų. Šiai idėjai įgyvendinti prireikė beveik dešimtmečio.

Šie namai pastatyti 18-metės italės Mauros atminimui. Mergina žuvo per avariją. Jos draugai laidotuvių dieną nusprendė prasmingai įamžinti draugės mirtį. Šis socialinis projektas skirtas būtent jos atminimui.

Prie namo pasodinta 14 skirtingų spalvų rožių. Jos skirtos moterims, kurios padėjo S.Paterlini įgyvendinti šį projektą.